Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-S34745, Tallin, Treffen der baltischen Aussenminister.jpg|thumb|left|250px|1937 m. gruodis. Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų pasitarimas [[Talinas|Taline]]. Centre sėdi Estijos ministras [[Fridrichas Akelis]], kairėje Lietuvos ministras [[Juozas Urbšys]], dešinėje – Latvijos ministras [[Vilhelmas Munters]]]]
[[1918]] m. [[lapkričio 3]] d. [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Valstybės Tarybos]] XI-oje sesijoje buvo priimtas nutarimas dėl 9 ministerijų, tarp jų ir užsienio reikalų ministerijos, įsteigimo. Tų pačių metų [[lapkričio 4]] d. prof. [[Augustinas Voldemaras|Augustinui Voldemarui]] buvo pavesta sudaryti pirmąją laikinąją Lietuvos Vyriausybę. Prof. A. Voldemaras išreiškė norą užimti ne tik [[Ministras pirmininkas|Ministro pirmininko]], bet ir užsienio reikalų ministro postą ir tapo pirmuoju užsienio reikalų ministru. Tuo metu svarbiausiu Užsienio reikalų ministerijos tikslu buvo atkurtos Lietuvos valstybės pripažinimas ir siekis pasikeisti Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis su užsienio valstybėmis. Pirmuoju oficialiai pripažintu Lietuvos pasiuntiniu užsienio valstybėje, Vokietijoje, priimtu su visomis diplomatinėmis privilegijomis, [[1918]] m. [[lapkričio 20]] d. tapo Jurgis Šaulys. Jis taip pat buvo įgaliotas įkurti Lietuvos atstovybę Šveicarijoje, o vėliau ir su Vokietija kariaujančiose JAV, Anglijoje ir Prancūzijoje. 1920 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis, kuria Rusija atsisakė nuo bet kurių teisių į Lietuvą
1940 m. [[gegužės 31]] d., pritarus tuometiniam LR prezidentui [[Antanas Smetona|A. Smetonai]], užsienio reikalų ministras [[J. Urbšys]] telegrama Nr. 288 informavo svarbiausias Lietuvos pasiuntinybes užsienyje, jog okupacijos atveju Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu skiriamas nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Romoje [[Stasys Lozoraitis vyresnysis|S. Lozoraitis]], jo pirmuoju pavaduotoju – nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje [[P. Klimas]], antruoju – nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Šveicarijoje [[J. Šaulys]].<ref>[http://www.urm.lt/index.php?590125454 Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918–1990]</ref>
| |||