Lyviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 24 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q690126 (translate me)
Eilutė 26:
 
Dabar, [[XXI amžius|XXI]] amžiaus pradžioje lyviai išliko pačiam šiauriniame Kurše, kuris vadinamas ''Līvõd Randa''. Jis yra siauras pajūrio ruožas Ventspilio ir Talsų rajonų šiauriniame pakraštyje. Jų bendrai yra apie 2000 Latvijoje, o tame ruože apie 1600 žmonių. Kiti gyvena [[Ryga|Rygoje]], [[Ventspilis|Ventspilyje]]. Iš istorinių žinių patikimesni šaltiniai apie šią dabartiniu metu nedidelę tautą yra iš [[Koeppen]] 1835 metais, kada jis suskaičiavo 2074 lyvius. Apie 3000 lyvių gyveno 12-oje jūros pakrantės kaimų šiauriniame Kurše 1860 metais, ir, pasak [[F. J. Wiedemann]], 1859 metais buvo 2000 kalbančių lyvių kalba Kurše ir 8 apie [[Salaca|Salacą]], dabartinėje [[Vidžemė]]je, Limbažių rajono šiaurinėje dalyje. XX amžiaus pradžioje jų buvo 2000 ir jau tik Kurše. 1925 metais beliko 1238 lyviai pagal tuometinės Latvijos Respublikos statistiką, o 1939 metais padaugėjo ir priskaičiuota 2000. 1948 m. jų buvo 500–600 (dalis žuvo per Kuršo kampaniją, o kita dalis bėgo nuo sovietinių okupantų). 1959 m. pagal sovietinę statistiką beliko 200, bet manoma, kad realus skaičius buvo 500 lyvių. 1970 m. per [[gyventojų surašymas|gyventojų surašymą]] lyviai nebuvo skaičiuojami. Apie 35 žmonės galėjo kalbėti [[lyvių kalba]] 1990 metais, o iš jų 15 laisvai.
 
== Lyvių kalbos ir kultūros apsauga šiuolaikinėje Latvijoje ==
1991 metų [[vasario 4]] d. Latvijos valdžia išleido rezoliuciją, kuria įkuriama speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiauriniame Kurše. Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas ''[[Lyvių pakrantė|Līvõd Randa]]'', reiškiantis 'lyvių pakrantė'. Ji sukurta valstybiniu lygiu kaip saugoma lyvių kultūros ir istorijos teritorija. 1991 metų [[kovo 19]] d. lyviai šalia latvių pripažinti kaip [[Latvija|Latvijos]] autochtonai ir remiami valstybiniu lygiu ugdyti ir plėtoti savo kalbą ir kultūrą.
 
[[1992]] m. lyviai atkūrė savo laikraštį „Līvli“. Stiprėjant nacionaliniam judėjimui [[1994]] m. įkurtas lyvių kultūros centras. [[1995]] m. lyvių kalbos pradėta mokyti Latvijos universitete. Šiuo metu lyviai turi 5 folkloro ansamblius, [[internetas|internete]] veikia šios negausios tautinės bendruomenės tinklalapis.
 
== Nuorodos ==