Gospelo muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gospelo muzika''' ({{en|gospel music}} – 'evangeliškoji muzika')  – [[muzikos žanras]], kurį geriausiai charakterizuoja vyraujantis [[vokalas]] (dažnai su stipria [[harmonija]]) ir kuris daugiausiai remiasi religine (ypač krikščioniškąja) [[lyrika]]. Prie gospelo priskiriami šiuolaikinio, šiuolaikinio miestietiško (kartais vadinamo „juodųjų gospelu“) bei modernaus (daugiau žinomo kaip šlovinimo ir garbinimo gospelas arba šiuolaikinė krikščioniška muzika) gospelo subžanrai. Atliekant daugelį gospelo muzikos kūrinių grojama [[pianinas|pianinu]] arba Hammondo [[vargonai]]s, taip pat [[būgnai]]s, bosine arba elektrine [[gitara]].

Kai kurie atlikėjai (pavyzdžiui, [[Mahalia Jackson]]) atliekantys ir vieno, ir kito stiliaus muziką, nusprendė dainuoti išimtinai religiniuose renginiuose. Tuo metu kiti atlikėjai (pavyzdžiui, [[Sister Rosetta Tharpe]], [[The Golden Gate Quartet]] ir [[Clara Ward]]) yra dainavę gospelą ir sekuliariuose renginiuose, taip pat  – naktiniuose klubuose. Daugelis dainininkų taip pat dainuoja ir religiniuose, ir sekuliariuose renginiuose  – [[The Jordanaires]], [[The Blackwood Brothers]], [[Al Green]] ir [[Solomon Burke]]. Įprasta, kad tokie atlikėjai į šiaip sekuliarias programas įpina gospelo žanro dainų, tačiau atvirkščiai paprastai niekada nenutinka.

Gospelo dainininkė, dainų autorė ir gitaristė sesuo Rosetta Tharpe buvo pirmoji didžioji gospelo muzikos žvaigždė, pop muzikos padangėje spindėjusi [[1938]]  m.

Nors gospelas laikomas pirmiausia amerikietišku [[fenomanas|fenomenu]], šio [[žanras|žanro]] [[muzika]] netruko išplisti po visą pasaulį, nuošalyje nepalikdama net [[Australija|Australijos]]. Ten veikia gospelo chorai ''The Elementals'' ir ''Jonah & The Whalers'', rengiamas ir Australijos gospelo muzikos [[festivalis]]. [[Norvegija]] yra ''Ansgar Gospel Choir'', vienintelio tikro novergiško gospelo choro, tėvynė. Gospelas populiarius ir Quebeco ([[Kanada]]) provincijoje, kur žinomi tokie gospelo [[choras|chorai]] kaip ''Montreal Jubilation Gospel Choir'' ir ''Québec Celebration Gospel Choir''. Šis muzikinis žanras po truputį kelią skinasi ir Lietuvoje  – prie keleto Vilniaus bažnyčių veikia gospelo chorai (pavyzdžiui, „[[Sounds in G]]“, "Be„Be Music"Music“, „Maranata“, „Vilniaus Visų šventų bažnyčios gospel choras“).

* ''Šiuolaikinis miestietiškas gospelas'' („juodųjų gospelas“) kildinamas daugiausiai iš [[spiričiuela|spiričiuelų]], kuriuos XVIII-XIXXVIII–XIX a. dainuodavo pietinių valstijų vergai. Jam taip pat įtaką darė ir laisvai besivysčiusios atsidavimo bažnyčios „[[Sanctified]]“ ir „[[Holines]]“. Jų nariai buvo skatinami „liudyti“ spontaniškai kalbant arba dainuojant apie savo tikėjimą ir patirtį, kartais šokant.

* ''Pietinis gospelas''. Dėl savo originalios vien vyriškos tenoro  – vedančiojo  – baritono  – boso sudėties pietinis gospelas fanų kartais vadinamas „kvartetų muzika“. Pirmiesiems kvartetams dažniausiai buvo akomponuojama tik pianinu arba gitara. Bėgant laikui, kartu su kvartetu groti ėmėsi muzikantų grupės, vėliau pristatytas ir iš anksto įrašytas akompanimentas.

* ''Progresyvus pietinis gospelas'' - – tai Amerikietiškos muzikos žanras, per keletą pastarųjų dešimtmečių išsivystęs iš pietinio gospelo.

* ''Gospelo bliuzas''  – tai bliuzu paremtas gospelo subžanras, kurio muzikos pagrindą sudaro bliuzinė gitara bei evangelistų žodžiai.