Voiničiaus rankraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 9:
Rankraštį sudaro 240 [[pergamentas|pergamentinių]] puslapių. Puslapio matmenys – 15 x 23 cm, knygos storis – 3 cm. Parašyta paukščio plunksna. Kiekviename puslapyje yra grubiai nuspalvintų iliustracijų. Pagal jas knyga skirstoma į šias dalis: botaninę, astronominę, biologinę, kosmologinę, farmacinę ir receptinę. Tekstas parašytas iš kairės į dešinę, suskirstytas paragrafais, pastebimos [[punktuacija|punktuacijos]] nėra. Knygoje yra daugiau nei 170 tūkst. ženklų. [[abėcėlė|Raidyną]] sudaro 20-30 ženklų, tačiau yra ir unikalių ženklų. Panašu, kad tekstas remiasi kai kuriomis fonetinėmis ir ortografinėmis taisyklėmis: dalis ženklų kartojasi daugelyje žodžių, dalis – niekad neina vienas po kito. Struktūra kaip natūralios kalbos, t. y. dalis žodžių pasikartoja ([[Cipfo taisyklė]]), žodinė entropija primena anglų ar lotynų kalbą. Botaninių straipsnių pradžiose esantys žodžiai daugiau knygoje nesikartoja, todėl, tai, matyt, pavadinimai. Nuo Europos kalbų skiriasi tuo, kad nėra žodžių, ilgesnių nei 10 ženklų, taip pat nėra žodžių iš 1 ar 2 ženklų. Dalis ženklų turi fiksuotą vietą žodyje (pvz., tik viduryje, tik pabaigoje) kaip [[arabų raštas|arabų rašte]]. Rankraščio leksikonas lyginant su įprastomis kalbomis labai monotoniškas: dalis žodžių kartojasi po 3 kartus iš eilės, labai daug žodžių, besiskiriančių tik viena raide.
Rankraštis dar neišifruotas. Tačiau paėmus rankraščio lapo mėginius radioaktyviosios anglies izotopo pagalba buvo nustatytas periodas kada galėjo būti parašyta knyga. Po šių tyrimų paaiškėjo kad knyga parašyta 1404-1428 m. Šiaurės Italijoje.
== Istorija ==
| |||