Gabrielius Oginskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 21:
[[Kunigaikštis]], kilęs iš [[Lietuva|Lietuvos]] kunigaikščių [[Oginskiai|Oginskių]] giminės, senelis [[Andrius Ignotas Oginskis]], dėdė [[Mykolas Kleopas Oginskis]].
 
Paveldėjo [[Mūro Strėvininkai|Mūro StrėvininkųStrėvininkuose]] paveldėjo ten buvusį [[Strėvininkų dvaras|dvarą]]. [[1828]] m. įrengė audimo ir balinimo fabrikus. Dviejų aukštų mūriniuose namuose buvo sumontuotos 31 staklės [[drobė]]s ir 31 staklės [[medvilnė]]s medžiagoms austi. Medvilnė buvo gabenama iš [[Anglija|Anglijos]], [[linas|lininiai]] siūlai ir linai superkami Lietuvoje. Audimo ir balinimo darbams prižiūrėti Oginskis iš [[Škotija|Škotijos]] pakvietė audėją Joną Garvisą su sūnumi ir balinimo meistrą Robertsoną. Fabrike dirbo 60 verpėjų, 30 siūlų vyniotojų ir 62 berniukai prie staklių. Balinimo fabrike gamybos reikalams buvo naudojama arklių jėga.
 
[[1836]] m. surašytame Strėvininkų dvaro inventoriuje pažymėta, kad dvarą sudarė 2 miesteliai, 4 [[palivarkas|palivarkai]], 19 kaimų ir 20 užusienių. Dvaro rūmai – dviejų aukštų, dengti čerpėmis. Pirmame aukšte 20 kambarių, kuriuose sudėtos ąžuolinio ir pušinio parketo grindys. Krosnys – baltų koklių. Viena krosnis iš geltono ir juodo [[marmuras|marmuro]]. Tinkuotos sienos nudažytos, o karnizai ir lubos daugiausia tapyti. Antrame aukšte buvo 12 įvairaus dydžio kambarių. Kairėje rūmų pusėje stovėjo fabriko pastatas, dešinėje – dviejų aukštų mūrinis pastatas arklininkams ir sandėliams. Rūmus supo „angliškas" sodas. Už sodo gatvėje stovėjo 28 mūriniai ir mediniai pastatai, augo įvairių augalų sodas, kurį puošė trys [[liepa|liepų]] alėjos ir du tvenkiniai. Strėvininkų palivarke buvo [[spiritas|spirito]] varykla, kuriai vanduo buvo tiekiamas iš Martiniškių palivarko.
 
== Veikla ==
 
Išvykęs mokytis į [[Paryžius|Paryžių]], dalyvavo [[Napoleonas|Napoleono]] karo žygiuose, tikėdamasis su jo pagalba atkurti napriklausomą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. [[1812]] m. Napoleono kariuomenės lietuviškosios Garbės gvardijos, kurią sudarė Broel – [[Pliateriai]], [[Romeriai]], [[Chlevinskiai]], [[Lenkevičiai]], [[Černovskiai]], [[Nosarževskiai]], [[Jelenskiai]], [[Pomarnackiai]], [[Stravinskiai]], [[Valavičiai]], [[Puzinai]], [[Laskovičiai]], [[Zabielos]] ir kiti iš Lietuvos kilmingų šeimų kilę karininkai, vadas, pulkininkas. Buvo Napoleono generalinio štabo narys. [[1813]] m. grįžo į Lietuvą ir užsiėmė dvarų reikalais.
 
[[1830]]–[[1831]] m. vienas [[1831 sukilimas|sukilimo]] Lietuvoje vadų, nuo 1831 m. [[balandžio 1]] d. [[Trakai|Trakų]] apskrities sukilėlių vadas. Veikė [[Jonava|Jonavos]] – [[Raseiniai|Raseinių]] apylinkėse. Nuo 1831 m. [[birželio 10]] d. Centrinės sukilėlių vyriausybės vicepirmininkas. Bandė palaužti bajorų nenorą dėtis prie sukilimo.
 
Sukilimui pralaimėjus, 1831 m. liepos mėn. pasitraukė į [[Prūsija|Prūsiją]], iš Prūsijos [[1833]] m. emigravo į Paryžių. Dvaras buvo konfiskuotas, rūmuose įrengtos kareivinės ir karo ligoninė, [[manufaktūra]] uždaryta. [[1840]] m. grįžo į Lietuvą, buvo suimtas, teisiamas, bet mirė kalėjime. Palaidotas Vilniuje, [[Rasų kapinės]]e.
 
[[1821]] m. pastatė [[Vievio Šv. Onos bažnyčia|Vievio bažnyčią]].
 
== Nuorodos ==
* [http://www.sejm-wielki.pl/b/dw.16185 Gabrieliaus Oginskio genealogija]