Gabrielius Oginskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Paveldėjo [[Mūro Strėvininkai|Mūro StrėvininkųStrėvininkuose]] paveldėjo ten buvusį [[Strėvininkų dvaras|dvarą]]. [[1828]] m. įrengė audimo ir balinimo fabrikus. Dviejų aukštų mūriniuose namuose buvo sumontuotos 31 staklės [[drobė]]s ir 31 staklės [[medvilnė]]s medžiagoms austi. Medvilnė buvo gabenama iš [[Anglija|Anglijos]], [[linas|lininiai]] siūlai ir linai superkami Lietuvoje. Audimo ir balinimo darbams prižiūrėti Oginskis iš [[Škotija|Škotijos]] pakvietė audėją Joną Garvisą su sūnumi ir balinimo meistrą Robertsoną. Fabrike dirbo 60 verpėjų, 30 siūlų vyniotojų ir 62 berniukai prie staklių. Balinimo fabrike gamybos reikalams buvo naudojama arklių jėga.

[[1836]] m. surašytame Strėvininkų dvaro inventoriuje pažymėta, kad dvarą sudarė 2 miesteliai, 4 [[palivarkas|palivarkai]], 19 kaimų ir 20 užusienių. Dvaro rūmai – dviejų aukštų, dengti čerpėmis. Pirmame aukšte 20 kambarių, kuriuose sudėtos ąžuolinio ir pušinio parketo grindys. Krosnys – baltų koklių. Viena krosnis iš geltono ir juodo [[marmuras|marmuro]]. Tinkuotos sienos nudažytos, o karnizai ir lubos daugiausia tapyti. Antrame aukšte buvo 12 įvairaus dydžio kambarių. Kairėje rūmų pusėje stovėjo fabriko pastatas, dešinėje – dviejų aukštų mūrinis pastatas arklininkams ir sandėliams. Rūmus supo „angliškas" sodas. Už sodo gatvėje stovėjo 28 mūriniai ir mediniai pastatai, augo įvairių augalų sodas, kurį puošė trys [[liepa|liepų]] alėjos ir du tvenkiniai. Strėvininkų palivarke buvo [[spiritas|spirito]] varykla, kuriai vanduo buvo tiekiamas iš Martiniškių palivarko.

Sukilimui pralaimėjus, 1831 m. liepos mėn. pasitraukė į [[Prūsija|Prūsiją]], iš Prūsijos [[1833]] m. emigravo į Paryžių. Dvaras buvo konfiskuotas, rūmuose įrengtos kareivinės ir karo ligoninė, [[manufaktūra]] uždaryta. [[1840]] m. grįžo į Lietuvą, buvo suimtas, teisiamas, bet mirė kalėjime. Palaidotas Vilniuje, [[Rasų kapinės]]e.