Čiornaja Padina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 30:
== Istorija ==
Kaimą įkūrė [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvių tremtinių šeimos, iš įvairių Lietuvos vietų ([[Utena]], [[Užpaliai]], [[Dusetos]], mažiau: [[Baisogala]], [[Švenčionys]], [[Vilkaviškis]] ir jų apylinkės) etapu atvarytos ir įkurdintos vadinamojoje Kazachų stepėje. Iš pradžių tremtiniai gyveno žeminėse, vėliau iš molingos žemės pasistatė trobesius, miško medžiagą ir geležį pirkdavo iš Pavolgio vokiečių. Didesnioji tremtinių dalis įsikūrė Čiorna Padinoje, iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] čia buvo daugiau, kaip 100 lietuvių ūkių. Kiti įkurdinti 30 km nuo Čiorna Padinos,
Derlingos žemės tremtiniams leista imti tiek, kiek sugebės apdirbti, todėl lietuviai čia įkūrė nemažai didelių ūkių, po 80-200 ha, daugelis darbams samdė vietinius rusus. [[1870]]–[[1938]] m. veikė lietuviška mokykla, dab. pagrindinė mokykla. Po [[1917]] m. [[spalio perversmas|spalio perversmo]] dalis Čiorna Padinos lietuvių žuvo [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietiniame kare]]. [[1920]]–[[1921]] m. – 1/4 šeimų grįžo į Lietuvą; grįžti ragino iš Lietuvos nuvykusi delegacija. Per [[1929]]–[[1930]] m. prasidėjusią kolektyvizaciją apie 1/3 likusių lietuvių buvo ištremta arba sunaikinta kaip buožės, į jų vietą atkelta rusų ir kitų tautybių žmonių.
| |||