|
== Ankstyvoji muzikinė karjera ==
'''„The Wailers“'''
Pačia nepaprasčiausia ir simboliškiausia regi muzikos figūra neabejotinai laikomas Bob‘as Marley buvo pirmasis Jamaikos atlikėjas, sugebėjęs pasiekti tarptautinę šlovę. Jis tuo pačiu sugebėjo savo šalies muzikos garsus išplatinti po bene kiekvieną pasaulio kampelį. Marley muzika atsikleidė kasdienines Jamaikos problemas, aiškiai parodė, kokie nualinti ir prislėgti yra šalies žmonės. Nepaisant to, legendinis atlikėjas sugebėjo ir puikiai parodyti tą dvasinę stiprybę, kuri neleidžia jo šalies žmonėms palūžti. Jo dainos apie ištikimybę, tikėjimą, atsidavimą bei revoliucijas inicijavo pakilimą, kuris iki šiol gyvas ne tik jo palikuonių muzikoje, bet ir naujosios kartos viso pasaulio atlikėjų, kuriuos palietė šio genijaus darbai, dainose. Robert‘as Nesta Marley gimė 1945-ųjų vasario 6-ąją dieną kaimo vietovėje, šventosios Anos parapijoje, Jamaikoje. Jis buvo vidutinio amžiaus baltojo vyro ir paauglės juodaodės sūnus, namus palikęs dar būdamas keturiolikos, tam, kad galėtų Kingstono mieste plėtoti savo muzikinę veiklą. 1962-aisiais pasirodė pirmasis jo singlas, „Judge Not“, po kurio išleidimo, kilus ginčui dėl pinigų, išsiskyrė jo ir garsaus prodiuserio Leslie Kong‘o keliai. 1963-aisiais Marley susijungė su keliais kitais dainininkais – Peter‘iu Tosh‘u, Bunny Livingston‘u, Junior‘u Braithwaite‘u, Beverly Kelso bei Cherry Smith ir įkūrė vokalinę grupę „The Teenagers“, po kurio laiko pervadintą į „The Wailing Rudeboys“, o dar vėliau - į „The Wailers“. Būtent taip būdami pasivadinę jie pasirašė leidybinę sutartį su Coxsone‘o Dodd‘o legendine kompanija „Studio One“, į dienos šviesą paleidusia debiutinį jų albumą „I'm Still Waiting“. Kai grupę paliko Braithwaite‘as ir Smith, Marley perėmė pagrindinio vokalo darbus ir 1964-aisiais pasirodė antrasis „The Wailers“ albumas „Simmer Down“, pasiekęs Jamaikos topų viršūnes. Po to sekė sėkmingų singlų, tarp kurių paminėtini – „Let Him Go (Rude Boy Get Gail)“, „Dancing Shoes“, „Jerk in Time“, „Who Feels It Knows It“ bei „What Am I to Do“ - serija. Iš viso, prieš išsiskiriant 1966-aisiais, „The Wailers“ Dodd‘o įrašų kompanijoje sukūrė ir įrašė apie 70 kūrinių. Tų metų vasario 10-ąją Marley vedė Ritą Anderson, grupės „The Soulettes“ dainininkę, vėliau sulaukusią sėkmės su kitu kolektyvu, vokaline trijule „I-Threes“. Marley didžiąją tų metų dalį praleido darbuodamasis fabrike Newark‘e, Nebraskos valstijoje, kur 1963-aisiais persikėlė gyventi jo motina.
Bob Marley.
1963 m. Bob Marley, Bunny Wailer, Peter Tosh, Junior Braithwaite, Beverley Kelso, ir Cherry Smith suformavo ska, rocksteady grupę pasivadinusią "The Teenagers". Laikui bėgant jie pasikeitė pavadinimą į „The Wailing Rudeboys“, o paskui į „The Wailing Wailers“. Dar prabėgus kažkiek laiko jie rado įrašų prodiuserių Coxsone Dodd ir galiausiai pasivadino „The Wailers“. 1966 m. Braithwaite, Kelso ir Smith paliko „The Wailers“ taip suformuodami trio, sudarytą iš Bob Marley, Bunny Wailer ir Peter Tosh.
Bob Marley. [Rolling Stone]
Prieš sugrįždamas į Jamaiką spalio mėnesį, Marley kartu su Livingston‘u ir Tosh‘u atkūrė „The Wailers“ ir išleido albumą „Bend Down Low“ – tam jie pasinaudojo savo pačių sukurta ir trumpai gyvavusia „Wail 'N' Soul 'M“ leidybine firma. Tuo metu visi trys nariai pradėjo domėtis ir gilintis į Rastafari tikėjimo mokymus – būtent šie mokymai lydėjo Marley gyvenimą ir muziką iki pat jo mirties. Prasidedant 1968-iesiems, „The Wailers“ įrašė nemažai medžiagos prodiuseriui Danny Sims‘u, o vėliau, prabėgus metams, jie „susidėjo“ su prodiuseriu Lee "Scratch" Perry. Jo paties house grupės „The Upsetters“ padedama trijulė sukūrė ne vieną klasika tapusį hitą – reikia paminėti dainas „My Cup“, „Duppy Conqueror“, „Soul Almighty“ bei „Small Axe“, kuriose persipynė stiprus vokalas, išradingi ritmai bei puikios vaizduotės varomas prodiusavimas. Tai padėjo pagrindą Jamaikos muzikos pabudimui. Po kurio laiko prie grupės prisijungė „Upsetters“ bosistas Aston‘as "Family Man" Barrett‘as ir jo brolis būgnininkas Carlton‘as. 1971-aisiais „The Wailers“ įkūrė dar vieną nepriklausomą įrašų studiją, „Tuff Gong“, kurioje išleido nemažai singlų. Po metų grupė galiausiai pasirašė sutartį su Chris‘o Blackwell‘o „Island Records“ kompanija. 1973-aisiais pasirodęs pirmas „The Wailers“ albumas su „Island Records“, diskas “Catch a Fire“, tapo pirmuoju grupės darbu, pasirodžiusiu už Jamaikos ribų ir iš karto susilaukė pasaulinio pripažinimo. Vėliau sekusiame albume „Burnin'“ buvo galima rasti kūrinį „I Shot the Sheriff“, pasiekusį ir Top 10-uką. Nepaisant to, kad „The Wailers“ sėkmingai kilo sėkmės laipteliais, ir Livingston‘as, ir Tosh‘as nutarė palikti grupę ir siekti sėkmės solinėje veikloje. Tuomet į pagalbą Marley pasikvietė savo žmoną ir kitas jos grupės „I-Threes“ nares - Marcia Griffiths bei Judy Mowatt. Ši sudėtis iškeliavo į pasaulines gastroles, prieš 1975-aisiais išleidžiant kelią į šlovę pramušusį albumą „Natty Dread“ – būtent jame buvo kūrinys, tapęs pirmuoju hitu Didžiosios Britanijos Top 40-uke, dabar jau klasika tapusi daina „No Woman, No Cry“. Po to sekę greitai išparduoti pasirodymai Londono Licėjuje, kur Marley savo muziką atliko skirtingų rasių žmonėms, o vėliau tuos pasirodymus net išleido albume „Live!“. 1976-aisiais, kai sėkmės – vietos JAV Top 10-uke – sulaukė naujas albumas „Rastaman Vibration“, tapo vis labiau aišku, kad jo muzika jau atrado savo nišą tarp populiariosios muzikos klausytojų.
== Religija ==
Bob Marley.
Bob Marley buvo religinio judėjimo [[Rastafarizmas|rastafarizmo]] narys, kurių kultūra buvo pagrindinis elementas kuriant „regio“ muzika. Bob Marley buvo vienas žymiausių Rastafarizmo atstovų.
Bob Marley. [Blogspot]
Proporcingai Marley šlovės augimui pasaulyje, gimtojoje Jamaikoje į jį buvo žiūrima kaip į beveik mistinę būtybę, poetą ir pranašą, kurio kiekvienas žodis nepraslysdavo pro visos tautos ausis. Jo jėga netruko sulaukti ir blogos reakcijos – 1976-ųjų gruodžio 3-iąją įvyko bandymas nužudyti dainininką, kurio metu jis buvo sužeistas. Po šio išbandymo jis daugiau nei metams paliko Jamaiką. 1977-aisiais pasirodė iki tol didžiausios sėkmės sulaukęs jo darbas „Exodus“, kuriame – tokie hitai, kaip „Jamming“, „Waiting in Vain“, „One Love/People Get Ready“. Didžiulės sėkmės sulaukė ir vėliau sekęs darbas „Kaya“ su singlais „Is This Love“ bei „Satisfy My Soul“. Dar vienas klasika vadinamas jo hitas, „Babylon by Bus“, pristatė 1979-ųjų albumą „Survival“. Atrodė, kad 1980-ieji bus sėkmingiausi Marley metai, prasidėję koncertu naujai liberalizuotoje Zimbabvėje bei pranešimu apie gastroles po Jungtines Valstijas, tačiau jodinėdamas Niujorko Centriniame parke jis netikėtai susmuko – buvo nustatyta, kad atlikėjas sirgo vėžiu, neigiamai paveikusiu jo smegenis, plaučius ir kepenis. Albumas „Uprising“ tapo paskutiniuoju jam gyvam esant išleistu Marley albumu – būdamas 36-erių, 1981-ųjų gegužės 11-ąją, legendinis regi atstovas mirė. Po jo mirties pasirodę – 1983-iųjų „Confrontation“ bei geriausius pardavimo rezultatus pasiekęs 1984-ųjų retrospektyvinis darbas „Legend“ – išlaikė Marley muziką gyvą ir jo šlovė, bėgant metams po jo mirties, tik augo. Net dešimtmečiams praėjus po tos nelaimingos dienos, jis išlieka pasaulinio regi populiarumo simboliu. Prieš jos vyrui paliekant šį pasaulį, Rita Marley sukūrė ir savo solinį hitą „One Draw", tačiau vėliau, nors ir sulaukė sėkmės su vėlesniais darbais „Many Are Called“ bei „Play Play“, ji nutraukė muzikinę veiklą ir laiką skyrė vaikų auginimui. Vyriausiasis poros sūnus David‘as, geriau žinomas „Ziggy“ pravarde, susilaukė nemažos sėkmės pop scenoje, būdamas grupės „The Melody Makers“ lyderiu. Šią grupę sudarė Marley šeimos nariai, broliai ir sesės - Cedella, Stephen‘as bei Sharon. 1988-aisiais pasirodęs jų singlas „Tomorrow People“ pasiekė JAV Top 40-uką – jie netgi užkopė aukščiau nei tai pavyko padaryti jų tėvui. Kiti trys Marley vaikai – Damian‘as, Julian bei Ky-Mani – savo gyvenimus taip pat susiejo su muzika.
Muzika
== Diskografija ==
{| class="wikitable"
|
