Mohandas Gandhi: Skirtumas tarp puslapio versijų

156 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
S (Bot: Migrating 1 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q1001 (translate me))
}}
 
'''Mohandas Karamčandas Gandis''' (''Mohandas{{hi|मोहनदास Karamchandकरमचंद Gandhi''गांधी|Mohandās Karmacãd Gãdhī}}, [[1869]]  m. [[spalio 2]] d. [[Porbandaras]], [[Indija]]  – [[1948]]  m. [[spalio 30]] d. [[Delis]], [[Indija]], palaidotas [[Puna (Indija)|Punoje]], Aga Chano rūmuose)  – [[Indija|Indijos]] tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas.
 
== Biografija ==
 
Mohandas Gandis gimė mažos kunigaikštystės administratoriaus šeimoje dabartinio [[Gudžaratas|Gudžarato]] valstijoje. Tėvų valia vedė, būdamas 13  m. Su vidutiniais pažymiais baigęs mokyklą, [[1888]]–[[1891]] studijavo [[Teisė|teisę]] [[Londonas|Londone]], kur daugiau pasižymėjo kaip aktyvus Londono [[vegetarizmas|vegetarų]] draugijos narys. [[1893]] išvyko į [[PAR|Pietų Afriką]] dirbti teisės konsultantu indų firmoje. Susidūręs su aršia rasine indų imigrantų [[diskriminacija]], jis pradėjo kovą už savo tautiečių pagrindines teises ir greitai tapo žinomu publicistu ir politiku. Įkūrė ''Natalio indų kongresą'' (''Natal Indian Congress'', [[1894]]), suformulavo ir pritaikė [[satjagraha|satjagrahos]] („tiesos jėga, pasišventimas tiesai“) kovos būdą, kurio esmė  – atsisakymas paklusti neteisingai tvarkai, nebendradarbiavimas su valdžia (angl. non  – violent non  – cooperation), savo [[Švietimas|švietimo]], savigalbos ir kitų institucijų kūrimas.
 
Politinę kovą M. Gandis suprato kaip siekimą tiesos, suvokiamos [[Religija|religine]] prasme. Gandhi susipažinęs su [[Krikščionybė|krikščionybe]] ir [[Islamas|islamu]], priėjo išvadą, kad visos religijos yra teisingos, tačiau praktikoje ydingai interpretuojamos. Jo pasaulėžiūrai ypatingą įtaką turėjo [[Bhagavadgita|Bhagavadgitos]] postulatai apie būtinybę atsisakyti materialinių gėrybių, ramiai vykdyti savo pareigą, nepriklausomai nuo savo [[Emocija|emocijų]] bei išorinių aplinkybių, būdingas Indijos religijoms [[Ahimsa|ahimsos]] principas, taip pat [[Levas Tolstojus|Levo Tolstojaus]] (su kuriuo susirašinėjo) mokymas apie nesipriešinimą jėga blogiui (''neprotivlenije zlu nasilijem''). Siekdamas įgyvendinti savo socialines utopijas, Gandhi įkūrė dvi žemdirbių kolonijas, kurios tapo vėlyvesnių ašramų prototipais.
 
M. Gandis grįžo į Indiją [[1914]]  m., būdamas jau garsiu lyderiu. Tačiau [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metais jis betarpiškai nedalyvavo politikoje, atvirkščiai  – padėjo verbuoti kareivius į Britų Indijos kariuomenę. Tik [[1919]]  m. vasarį, kada britų administracija priėmė įstatymą, leidžiantį be teismo įkalinti įtariamus politiniu kurstymu, M. Gandis paskelbė satjagrahą, sukėlusią pasipriešinimo kolonijinei valdžiai bangą daugelyje Indijos provincijų. Nuo tada jį pradėta vadinti '''''Mahatma''''' (iš [[sanskritas|sanskrito]] „Didžioji siela“). Gandhi pastangomis ''[[Indijos nacionalinis kongresas'']] (INK) buvo reorganizuotas į masinę partiją, plačiai buvo praktikuojamas valdžios institucijų, mokyklų, angliškų prekių boikotas. M. Gandis teigė, kad prieš nesmurtinį judėjimą kolonizatoriai nepavartos jėgos ir galiausiai turės pasitraukti iš Indijos. Dėl incidento, kurio eigoje buvo nužudyti keli policininkai, [[1922]] vasarį M. Gandis nutraukė judėjimą. Už kurstymą M. Gandis buvo nuteistas 6 metams kalėjimo, tačiau išleistas [[1924]]  m. po [[Apendicitas|apendicito]] operacijos. Sugrįžo į aktyvią politiką [[1928]] pabaigoje, jo iniciatyva INK priėmė rezoliuciją, reikalaujančią per metus suteikti Indijai dominijos (kaip tuometinės [[Australija]], [[Kanada]], Pietų Afrika) statusą. [[1930]] kovą pradėjo satjagrahą prieš druskos mokestį, organizavęs įspūdingą žygį prie jūros, kur dalyviai pasigamino [[Druska|druskos]] iš jūros vandens. Daugiau nei 60 tūkst. dalyvių buvo areštuota. [[1932]] rugsėjį, būdamas kalėjime, M. Gandis pradėjo „bado streiką iki mirties“, reikalaudamas pagerinti žemiausių („neliečiamųjų“) kastų padėtį. [[1934]]  m. atsisakė INK vadovo pareigų, pasitraukė iš partijos, kuri jo nuomone naudojosi satjagraha tik taktiniais sumetimais, ir užsiėmė savo „konstruktyvios programos“ įgyvendinimu: kaimo švietimu, žemiausių kastų problemomis, tradicinių amatų plėtra. M. Gandis neigiamai vertino šiuolaikinę technologinę civilizaciją, įsivaizdavo būsimą nepriklausomą Indiją kaip laisvų kaimo bendruomenių šalį.
 
Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|II pasauliniam karui]], M. Gandis ir INK vadovai buvo pasiruošę paremti [[JK|D. Britaniją]], tačiau negavo aiškių pažadų, kad po karo bus suteikta nepriklausomybė, ir [[1942]]  m. pradėjo judėjimą „Išeikite iš Indijos“ (''Quit India''). Visi jo vadovai buvo nedelsiant įkalinti. Po karo prasidėjusiose derybose su britais ir musulmonų lyderiais dėl nepriklausomybės Gandhi nepavyko įveikti musulmonų ir hindų susipriešinimo bangos ir išvengti šalies padalinimo. Pergyvendamas tai kaip pralaimėjimą, Gandhi nedalyvavo jokiose valdžios institucijose. Jo bado [[Streikas|streikai]] padėjo nutraukti masines komunalines riaušes [[Kalkuta|Kolkatoje]] [[1947]] rugsėjį ir [[Delis|Delyje]] [[1948]] sausį, tačiau kartu sukėlė hindų fanatikų nepasitenkinimą. Vienas jų, [[Nathuram Godse]], nušovė M. Gandį, jam einant vakarinės maldos.
 
M. Gandis nedvejotinai yra viena ryškiausių [[XX amžius|XX a]]. figūrų, išsiskirianti sugebėjimu suderinti dvasingumą, politinį įžvalgumą ir moralę, sutaikyti priešingų požiūrių žmones. Jo vaidmuo ypač ženklus didžiausiose XX a. revoliucijose: prieš [[Rasizmas|rasizmą]], kolonializmą ir prievartą. M. Gandžio pavyzdys įkvėpė nesmurtinius judėjimus [[JAV]] (M. L. Kingas) ir kitose šalyse, netiesiogiai taip pat taikias revoliucijas Vidurio ir Rytų Europoje.
== Asmeninis gyvenimas ==
 
[[1882 m.]] Gandhi (būdamas 13 metų) vedė 14-metę Kasturba Makharji (toks vedybinis amžius Indijoje tuo metu buvo laikomas normaliu). Vėliau nusistatė daugybę sudėtingų taisyklių, kurių laikydamasis galėjo sakyti gyvenąs [[skaistumas|skaisčiai]] ir tuo pat metu toliau kalbėti apie [[seksas|seksą]], rašyti apie tai laiškus ir neatsisakyti tam tikrų poelgių. Savo asmeniniame gyvenime Gandis laikėsi [[abstinencija|abstinencijos]] savotiškais būdais (pvz., vienas kartu su juo turėjo [[prausimasis|praustis]] ir [[miegas|miegoti]] berniukai ir [[mergaitė]]s, bet išlikti skaistūs<ref>Jad Adams. Gandhi: nuoga ambicija // Gandhi: Naked Ambition. March 2010, Publisher: Quercus. 288 S. ISBN 978-1-84916-210-4</ref>. Pradėti gyventi vien tik dvasinį, skaistų gyvenimą M. Gandhi nusprendė, tik sulaukęs 38 metų<ref>[http://www.lrytas.lt/-12707101031269066041-indijos-lyderio-m-gandhi-kelias-%C4%AF-dvasines-auk%C5%A1tumas-su-jaunomis-nuogomis-moterimis-lovoje.htm Indijos lyderio M.Gandhi kelias į dvasines aukštumas - – su jaunomis nuogomis moterimis lovoje] ("The„The Independent"Independent“ ir lrytas.lt inf., 2010-04-08 14:48)</ref>.
 
== Šaltiniai ==