Vokiečių ordinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Bot: Migrating 1 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q48189 (translate me) |
|||
Eilutė 36:
[[1346]] m. Ordinas nupirko iš danų šiaurės estų žemes. Kališo taika privertė Ordiną atsisakyti Lenkijos puolimo. Dėl to Ordinas savo puolimus sukoncentravo prieš Lietuvą, ypatingą dėmesį skyręs [[Žemaitija]]i, kurią užėmęs Ordinas būtų galėjęs geografiškai sujungti savo valdas Prūsijoje ir Livonijoje. [[1337]] m. [[lapkričio 15]] d. Šventosios Romos imperatorius [[Imperatorius Liudvikas IV Bavarietis|Liudvikas IV]] garantavo teises Ordinui į Lietuvos žemes<ref> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 21. </ref>.
Didžiausią galią Ordinas pasiekė Didžiojo magistro [[Vinrichas Kniprodė|Vinricho fon Kniprodės]] (''Winrich von Kniprode'') laikais ([[1351]]–[[1382]] m.). [[Konradas fon Jungingenas|Konrado fon Jungingeno]] laikais ([[1393]]–[[1407]] m.) Ordinas apėmė didžiausią teritoriją savo istorijoje: buvo prijungtas [[Gotlandas]], [[Noimarkas]] ir Žemaitija {teoriškai).
Didėjanti Ordino galia tiek Lenkijos, tiek Lietuvos valdovus vertė vienyti jėgas. Tuo tikslu [[1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]]. [[1386]] m. [[Jogaila]] priėmė krikštą ir vedė Lenkijos karalaitę [[Jadvyga|Jadvygą]] (1382–1399), tapdamas Lenkijos karaliumi. Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo sujungta personaline unija, kuri [[XVI a.]] viduryje virto į bendrą Abiejų Tautų Respubliką.
| |||