Meiseno marka: Skirtumas tarp puslapio versijų

23 baitai pašalinti ,  prieš 7 metus
S
Atmestas 84.15.189.90 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Legobot keitimas)
S (Atmestas 84.15.189.90 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Legobot keitimas))
 
== Vetinų valdymas ==
979 m. Meiseno markgrafu tapo Rikdagas (''Rikdag''), kuris 985 m. mirė. Po jo markgrafu tapo Ekardas I (''Eckard I''), ir Ekehardingerių giminė titulą išlaikė iki 1002 m., kai markgrafystę užkariavo Lenkijos karalius [[BoleslovasBoleslavas I]].
<br />1046 m. markgrafystė atiteko Veimar-Orlamiunderiams (''Weimar-Orlamünder''), 1067 m. - Brunonenams. 1089 m. markgrafystę ėmė valdyti Henrikas Eilenburgas iš [[Vetinai|Vetinų]] (''Wettin'') giminės, kuri valdė markgrafystę visą likusį laiką, kol markgrafystė egzistavo.
 
Valdant Viprechtui fon Groicšui (''Wiprecht von Groitzsch'') po 1120 m. prasidėjo Meiseno markgrafystės germanizacija. Po jo 1123-1156 m. valdė Konradas Didysis (''Konrad von Meißen, der Große''), 1156-1190 m. - Otas Turtingasis (''Otto, der Reiche''), 1191-1221 m. - Ditrichas Varguolis (''Dietrich, der Bedrängte'').
 
[[Imperatorius Henrikas VII]] stengėsi Meiseno markgrafus vėl padaryti savo vasalais, tačiau jam tai nepavyko, kai jis 1307 m. pralaimėjo Luckos mūšį. Tuo metu markgrafystė buvo faktiškai visiškai nepriklausoma. Ją valdė įvairūs Vetinų giminės atstovai. 1382 ir 1445 m. marka buvo padalinta keliems Vetinų [[Frydrichas Vetinas]] atstovams, bet vėliau, jaunesniosioms šakoms išmirus, dalys vėl susijungdavo į vieną valdą.
 
1423 m. Frydrichas Karingasis (''Friedrich IV., der Streitbare'') tapo markgrafu ir taip pat ėmė valdyti Saksonijos-Vitenbergo hercogystę. Taip Meiseno markgrafystė tapo Saksonijos dalimi ir prarado nepriklausomybę.