|
Tačiau šiuo projektu pasipiktinusi inteligentija pateikė vadinamą „Trijų šimtų” protestą. Tarp pasirašiusių buvo Ch. Garnier, Operos architektas, kompozitorius [[Šarlis Guno]], rašytojai [[Aleksandras Diuma (sūnus)]], [[Gi de Mopasanas]] ir kt. Rašytojas Gi de Mopasanas pareiškė, jog Eifelio bokštas subjaurojo Paryžiaus veidą ir stengėsi vaikščioti tomis gatvėmis, iš kur mažiausiai bokštas matosi.
[[Vaizdas:MG 8998.jpg|thumb|left|Eifelio bokštas. 2007 m. spalis.]]
== Konstrukcija ==
Bokštas pastatytas per 2 metus, 2 mėnesius ir 5 dienas. Jo konstrukcijai prireikė 2,5 mln. kniedžių, 18 038 geležies gabalų, 60 tonų dažų. 7300 tonų sveriantis bokštas slegia žemę kaip žmogus, sėdintis ant [[kėdė]]s (4 kg/cm²).
Eifelio bokšto konstrukcija, atraminių stulpų išlinkimas buvo preciziškai apskaičiuoti: vėjo lenkiamoji ir šlyties jėgos palaipsniui transformuojamos į gniuždymo jėgas, kurias bokšto atramos gali žymiai efektyviau atlaikyti. Eifelio inžinerija buvo tokia tiksli, kad net pučiant stipriausiam vėjui, bokštas nesvyruoja daugiau nei 12 cm. Visi didieji [[dangoraižis|dangoraižiai]], pastatyti nuo [[1960]] m., buvo sukonstruoti beveik tokiu pačiu principu.
Bokšte yra 1665 laipteliai ir trys platformos su apžvalginėmis aikštelėmis ir kavinėmis. Pirmoji aikštelė – 57 m (arba 345 laipteliai), antroji – 115 m, trečioji – 276 m aukštyje (talpina 800 žmonių). Giedromis dienomis iš apžvalgos aikštelių atsiveria 60 km panorama. Su [[televizija|televizijos]] antenomis, kurios XX a. pradžioje išgelbėjo bokštą nuo sugriovimo, jo aukštis – 320 metrų. [[1986]] m. bokšte įrengtos [[natrio lempa|natrio lempos]], vėliau – švieslentė, rodžiusi senkantį [[XX amžius|XX a.]] dienų skaičių.
== Nuorodos ==
|
