Biržai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Germantas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 25:
{{kiti}}
 
'''Biržai'''  – miestas šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]], 66  km į šiaurę nuo [[Panevėžys|Panevėžio]]. Išsidėstęs 201  km į šiaurę nuo [[Vilnius|Vilniaus]] ir 90  km į pietus nuo [[Ryga|Rygos]], netoli [[Latvija|Latvijos]] sienos. [[Biržų rajono savivaldybė]]s, [[Širvėnos seniūnija|Širvėnos seniūnijos]] centras, [[Biržų miesto seniūnija]], parapijos centras, [[Biržų RP|regioninio parko]] direkcija. [[Urbanistikos paminklas]] (senamiestis ir piliavietė).
 
Miesto teritorijoje į [[Širvėnos ežeras|Širvėnos ežerą]] Biržų šiauriniame pakraštyje įteka [[Agluona (Biržai)|Agluona]] ir [[Apaščia]]. Miestas skirstomas į 3 dalis:
Eilutė 35:
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Battle of Biržai in 1703.PNG|thumb|260px|[[Biržų mūšis]] 1703  m.]]
[[Vaizdas:Birzu_miesto_magdeburgo_teises.jpg|thumb|260px|Medalis „Biržų miesto magdeburgo teisės. 1589-2009". Autorė: dailininkė [[Lina Kalinauskaitė]] ]]
[[Vaizdas:Lithuania Birże Tyszkiewicz Palace.jpg|thumb|260px|[[Astravas|Astravo]] [[Tiškevičiai|Tiškevičių]] rūmai]]
[[Vaizdas:Birzai.JPG|thumb|260px|[[Širvėnos ežeras]]]]
[[Vaizdas:Birzai2.JPG|thumb|260px|Biržai]]
Dabartinio miesto teritorijoje gyventa jau [[Neolitinės kultūros Lietuvoje|neolite]], prieš 5000 metų. Biržų apylinkėse buvo gyventa [[Sėliai|sėlių]] genčių. Biržai minimi [[1415]]  m., kai [[Jogaila]] lankydamas Lietuvos žemes, apsilankė ir Biržuose. Gyvenvietė pirmą kartą paminėta [[1455]]  m. [[balandžio 14]] d., kai Ldk [[Kazimieras Jogailaitis]] [[Radvila Astikaitis|Radvilai Astikaičiui]] dovanojo 6 pavaldinius ir žemės. [[Radvilos]] čia plėtė valdas ir Biržus valdė nuo XVI a. iki [[1804]] metų.
 
Pirmoji Biržų katalikų bažnyčia pastatyta [[1500]]  m. Biržai kaip miestelis, kuriame buvo 53 namai, pirmą kartą paminėti [[1520]]  m. Per Biržus ėjo strateginis kelias iš [[Ryga|Rygos]] į [[Vilnius|Vilnių]]. XVI a. miestas turėjo privilegiją versti sustoti visus keliaujančios iš Rygos į Vilnių. Nuo [[1547]]  m. tapo [[Biržų kunigaikštystė]]s centru, o netrukus ir [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Livonija|Livonijos]] pasienio tvirtove. [[1549]]  m. [[sausio 25]] d. [[Žygimantas Augustas]] specialia privilegija Biržams patvirtino kunigaikštystės statusą.
 
Nuo [[1564]]  m., kai [[Mikalojus Radvila Rudasis]] tapo evangeliku reformatu, iki [[1731]]  m. valdė protestantiška Biržų-[[Dubingiai|Dubingių]] [[Radvilos|Radvilų]] šaka. [[1586]]–[[1589]]  m. pastatyta mūrinė [[Biržų pilis]]  – Radvilų rezidencija (inicijavo K. Radvila-Perkūnas). [[1587]]  m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys  – [[Širvėnos ežeras]]. Jis buvo vandens kelių sistemos, jungiančios Biržus su Rygos uostu, dalis. 1587  m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, [[XVII a.]] pirmaisiais dešimtmečiais  – [[rotušė]] ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis. Prie evangelikų reformatų bažnyčios nuo [[1597]]  m. veikė pradžios mokykla, kuri [[XVIII a.]] išaugo į [[gimnazija|gimnaziją]]. [[Kristupas Radvila Jaunasis]] (1585–1640) paskelbė miesto prekybos taisykles, įvedė viešuosius saikus ir matus.
 
[[1589]]  m. [[gegužės 1]] d. Biržams buvo suteiktos [[Magdeburgo teisės]]. [[XVII a.]] pradžioje iš [[Trakai|Trakų]] atsikėlė [[Karaimai|karaimų]]. Per karus su [[Švedija]] [[1625]]  m. bei [[1657]]  m. miestas nuniokotas, sugriauta [[Biržų pilis]]. [[1661]]–[[1662]]  m. architektas T. Krel-Spinovskis Biržus perplanavo ir padidino, o XVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi Biržai atstatyti. [[1663]]  m. miestas turėjo tik 14, o [[1682]]  m. jau 182 kiemus. [[1686]]  m. veikė odininkų, siuvėjų, kalvių, audėjų cechai, pirklių draugija. Susikūrus vokiečių bendruomenei, [[1636]]  m. pastatyta [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčia, [[1687]]  m. prie jos įsteigta pradžios mokykla. [[1701]]  m. Biržų pilyje pasirašyta [[Biržų sutartis]]. Pilis vėl sugriauta (švedai [[1704]]  m. susprogdino), o miestas sudegintas per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] [[1704]] metais. [[1731]]  m. miestas atiteko [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] Radvilų šakai. Pradėta persekioti protestantus. Miestas neteko ankstesnės reikšmės. [[1792]]  m. jam suteikta renovacinė privilegija, bet [[1794]]  m. ir ji panaikinta.
 
=== Rusijos imperijoje ===
[[1804]]  m. miestas įkeistas [[Tiškevičiai|Tiškevičiams]], nuo [[1844]]  m.  – Tiškevičių [[majoratas]]. Astrave jie pasistatydino rezidenciją  – dvaro rūmus. [[1863 m. sukilimas|1863  m. sukilimo]] metu prie Biržų vyko [[Biržų kautynės]]. [[1865]]  m. Rusijos valdžios pastangomis pastatyta cerkvė.
 
Nuo XIX a. antros pusės miestas augo. [[1880]]  m. jau buvo 20 gatvių, 536 namai, 40 parduotuvių, keli šimtai amatininkų. Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] įsikūrė [[linas|linų]] ir [[vilna|vilnos]] perdirbimo įmonės, veikė 3 [[malūnas|malūnai]], vartotojų bendrovė, [[spaustuvė]], kuri tapo Šiaurės Lietuvos spaudos centru. [[1908]]  m. įkurta 4 klasių mokykla, įsteigtas vaidintojų būrelis „Lyra“, veikęs [[1912]]–[[1915]]  m., [[1918]]  m. įsteigta muzikos ir dramos draugija „Mūza“. [[1917]]  m. įkurta „Saulės“ gimnazija.
 
=== XX a. tarpukaris ===
[[1919]]  m. gegužės mėn. bolševikų užimtus Biržus išvadavo Joniškėlio partizanų būrys.
 
Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. [[1921]]  m. iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis [[Šiauliai]]-[[Pasvalys]]. [[1930]]  m. Astrave įkurtas „Siūlo“ fabrikas, kuris perdirbo apylinkių linų produkciją. Buvo 2 malūnai, 3 lentpjūvės, [[alus|alaus]] darykla, pieninė, daugiau, kaip 20 amatininkų dirbtuvių, [[elektrinė]]. [[1932]]  m. veikė 228 parduotuvės, 5 viešbučiai, 2 kino teatrai.
 
[[1934]]  m. veikė 14 savarankiškų visuomeninių draugijų skyrių ir 46 kultūrinių organizacijų skyriai. Biržai buvo Lietuvos [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] bažnytinis centras, taip pat veikė [[katalikai|katalikų]], [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]], [[metodistai|metodistų]], [[baptistai|baptistų]], [[judėjai|judėjų]] religinės bendruomenės, laisvamaniai. 1923  m. mieste buvo 666, 1934  m.  – 1039 namai.
 
=== Okupacijų metai ===
[[Nacizmas|Nacių]] okupacijos metu [[1941]]  m. Astrave sušaudyta apie 3000 žmonių, daugiausiai [[žydai|žydų]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] [[1944]]  m. dėl Biržų vyko permainingi mūšiai tarp [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] ir vokiečių kariuomenės. Buvo sugriauta 70 % pastatų ir visas miesto centras. [[Liepos 29]] dieną [[Ivanas Bagramianas|Ivano Bagramiano]] kariuomenė užėmė Biržus, tačiau vėl prarado per vokiečių kontrapuolimą, todėl vėliau su rezervu vėl paėmė Biržus [[rugpjūčio 6]] d.
 
1941  m. ir 1944–[[1952]]  m. į [[TSRS]] ištremta 214 miesto gyventojų. 1944  m. [[spalio 26]] d. [[Lietuvos partizanai]] iš miesto areštinės išlaisvino 48 suimtuosius.
 
Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Svarbiausiomis įmonėmis liko rekonstruotas fabrikas „Siūlas“ ir alaus darykla, pastatyta kitų įmonių, buvo gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, maisto pramonės ir duonos kombinatai.
 
[[1988]]  m. [[spalio 13]] d. Biržuose įkurta [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] iniciatyvinė grupė, 1988  m. [[lapkričio 20]] d. virš pilies iškelta tautinė vėliava. [[1994]]  m. į miestą nutiestas dujotiekis. [[1993]]  m. [[birželio 29]] d. Biržuose pasirašyta atkurtos Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] sausumos sienos sutartis.
 
== Pavadinimo kilmė ==
eilutė 73 ⟶ 74:
== Savivalda ==
[[Vaizdas:Lithuania Biržai Vasa Privilege.jpg|thumb|260px|[[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] privilegija Biržams]]
[[1589]]  m. [[sausio 25]] d. [[Žygimantas Augustas]] specialia privilegija patvirtino Biržų kunigaikštystės statusą. [[Kovo 9]] d. [[Kristupas Radvila Perkūnas]] iš karaliaus [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] išrūpino [[Magdeburgo teisė|miesto teises]], kurios atnaujintos [[1642]]  m., [[1644]]  m., [[1685]]  m., [[1701]]  m., [[1744]]  m., [[1777]]  m., [[1780]]  m. Kartu miestui buvo suteiktos turgaus ir prekymečių teisės, patvirtintas [[Biržų herbas]] ir antspaudas.
 
[[1946]]  m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu, [[1950]]  m.  – rajono pavaldumo miestu. [[1997]]  m. patvirtintas dabartinis [[Biržų herbas]]. <ref>{{VLE|III|41|[[Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė]]|Biržai}}</ref>
 
{{adm2|4}}
eilutė 91 ⟶ 92:
{{admr|nuo [[1995]] m.|[[Biržų miesto seniūnija]], [[Širvėnos seniūnija|Širvėnos seniūnijos]] centras|[[Biržų rajono savivaldybė]]s centras|[[Panevėžio apskritis]]}}
{{adme}}
[[Vaizdas:Biržų terotrija.PNG|thumb|260px|Biržų miesto teritorija 2010  m.]]
 
=== Miestų partnerystė ===
eilutė 113 ⟶ 114:
== Kultūra ir sportas ==
 
Mieste stovi [[Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]], [[Biržų evangelikų reformatų bažnyčia]], [[Biržų cerkvė]] (pastatyta [[1865]]  m.; stačiatikių), [[Biržų rotušė]], paminklas žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės (pastatytas [[1931]]  m., skulptorius [[Robertas Antinis (1898)|Robertas Antinis]], vaizduojama jauna moteris prie kryžiaus su vainiku rankose, liaudyje vadinta Birute, todėl ir paminklas pavadintas Birutės vardu; [[1946]]  m. susprogdintas, [[1990]]  m. atstatytas, skulptorius [[Robertas Antinis (1946)|Robertas Antinis-jaunesnysis]]), paminklas [[Julius Janonis|J. Janoniui]] ([[1976]]  m., skulptorius K. Bogdanas, architektas V. Brėdikis).
 
Biržuose yra kultūros namai ir kultūros centras, kino ir pramogų centras, turizmo informacijos centras. [[Širvėna|Širvėnos]] ežero pietinėje pusėje stovi [[Biržų pilis]], o joje įsikūręs [[Biržų muziejus]] „Sėla“, įkurtas 1928  m., su meno, istorijos ir gamtos eksponatais, yra [http://www.birzai.rvb.lt/ biblioteka].
 
Mieste leidžiami laikraščiai:
* „[[Biržiečių žodis]]“ (nuo 1994  m.)
* [http://www.siaure.lt „Šiaurės rytai“] (nuo 2000  m.)
 
Veikia 10 sporto klubų, [[Biržų aeroklubas|aeroklubas]], motoklubas. Mieste vyksta Biržų regata.
eilutė 129 ⟶ 130:
== Ekonomika ==
[[Vaizdas:2011 04 24Biržai130Malunas.JPG|thumb|Buvęs Biržų malūnas]]
Išvystyta [[tekstilė]]s, ypač linų, maisto, alaus pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Didžiausios įmonės: lininių verpalų ir audinių gamybos bendrovė AB „Siūlas“<ref>[http://www.siulas.lt AB „Siūlas“]</ref>, lentpjūvė „Astravas“, įkurta 1993  m., grūdų malimo įmonė „Biržų grūdai“ (1994  m.), mėsos perdirbimo įmonė „Agaras“, „Biržų duona“ (1995  m.), „Biržų alus“ (1995  m.), Biržų autobusų parkas, „Biržų statyba“ (1993  m.), „Biržų gelžbetonis“ (1996  m.), „Biržų žemtiekimas“ (1991  m.), medienos perdirbimo įmonė „Tyla“.
 
Per Biržus eina plentai į [[Pasvalys|Pasvalį]], [[Rokiškis|Rokiškį]], [[Kupiškis|Kupiškį]], [[Ryga|Rygą]].
eilutė 136 ⟶ 137:
[[Vaizdas:2011 04 24Biržai134Reformatų.JPG|thumb|Biržų reformatų bažnyčia nuo Apaščios]]
[[Vaizdas:2011 04 24Biržai135Žydųkaraimų.JPG|thumb|Biržų žydų ir karaimų kapinės]]
[[1520]]  m. [[vasario 6]] d. duomenimis Biržuose buvo 53 miestelėnų [[dūmas|dūmai]]. Tai seniausios dokumentų patvirtintos žinios apie Biržų miestą. [[1528]]  m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų dvare gyvena 63 Biržų miestelėnai.
 
[[1570]]  m. istorijos šaltiniuose paminėta, kad [[Biržų kunigaikštystė]]je yra 12 vokiečių dūmų, užimančių 521 valaką. [[1610]]  m. Biržuose surašyti 86 dūmai. [[1662]]  m. Biržuose surašyta 114 namų, iš kurių 12 buvo valdiški: rotušė, kalvinų ir liuteronų bažnyčios, mokykla, vaito, vaito padėjėjo, miesto raštininko namai, kalėjimas, budelio, kunigo, gydytojo ir mokytojo namai.
 
[[1666]]  m. [[liepos 1]] d. gaisras sunaikino Biržų miestą. [[1682]]  m. Biržuose surašyti 182 dūmai, bet [[1731]]  m. Biržuose surašyta tik 90 kiemų, [[1735]]  m.  – 95 kiemai. [[1764]]  m. Biržuose surašyti 154 kiemai, [[1797]]  m.  – 218 kiemų, [[1803]]  m.  – 212 kiemų, tačiau [[1829]]  m.  – tik 205 kiemai. [[1841]]  m. surašyti 264 kiemai. [[1880]]  m. Biržuose buvo 536 namai, iš jų 2 mūriniai, 3 odų dirbtuvės, 40 parduotuvių, dirbo keli šimtai amatininkų.<ref>[http://www.birzai.lt/index.php?856918480 [[Emilis Jokūbas Trečiokas]]. Biržų kalendorius.]</ref>
 
{{dem|kolon=6|till=20000|inc=5000|incmin=1000
eilutė 178 ⟶ 179:
 
== Literatūra ==
* Biržų istorijos apybraižos.  – Vilnius: Danielius, 2006.  – 338 p.: iliustr.  – ISBN 9955-476-39-7
* 1918–1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos (sud. Antanas Seibutis).  – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2008.  – 128 p.: iliustr.  – ISBN 978-9955-659-28-0
 
== Nuorodos ==