Asmenvardžių adaptavimas lietuvių kalboje: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 25:
* Adaptuotoji asmenvardžio forma priveda prie kurioziškų situacijų: tas pats dokumentas, knyga gali turėti skirtingus autorius{{faktas}}. Tai apsunkina paiešką bibliotekose{{faktas}}, internete{{faktas}}. Tačiau VLKK sudarius vieningą asmenvardžių sąrašą šio trūkumo nebeliktų.
* Adaptavimo taisyklės kiekvienai kalbai yra skirtingos. Tas pats žmogus gali įgyti skirtingus asmenvardžius priklausomai nuo to iš kurios kalbos perrašoma. Pavyzdžiui, Latvijos gyventojas [[Ivars Kalninš]] adaptuojamas į lietuvių kalbą kaip ''[[Ivaras Kalninis]]'' – perrašant iš latvių kalbos pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, kaip reikalauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pvz., ''Bėrzinis'' (vietoj Bērziņš), ''Krūminis'' (vietoj Krūmiņš) <ref>{{cite web |url=http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html |title=Valstybinė lietuvių kalbos komisija / Adaptavimas |author=Valstybinė lietuvių kalbos komisija |date= |work= |quote=4.4 punktas: Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš). |publisher= |accessdate=8 February 2013}}</ref>, tačiau to paties žmogaus vardas adaptuojant iš rusų kalbos jau užrašoma kitaip, pvz., Иварс Калныньш užrašomas jau kaip ''Ivarsas Kalninšas'' <ref>{{cite web |url=http://www.teatrai.lt/i-lietuva-atvyksta-legendinis-aktorius-ivarsas-kalninsas.html |title=Į Lietuvą atvyksta legendinis aktorius Ivarsas Kalninšas |author= |date=2012-01-18 |work= |publisher= |accessdate=8 February 2013}}</ref> (vėlgi kaip reikalauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija). Tačiau to būtų galima išvengti, jei visuomet adaptuojama būtų tik iš originalaus (esančio pase, asmens tapatybės kortelėje) asmenvardžio.
* Asmenvardžio, konkrečiai pavardės, adaptavimasperrašymas lemia, kad Lietuvos Respublikos pilietispilietė ištekėjęs/vedęsištekėjusi užsienietįuž užsieniečio gali įgyti kitokią nei sutuoktinis pavardę. Pavyzdžiui, moteris ištekėjusi už užsieniečio su raide W„W“ pavardėje, Lietuvos Respublikos išduotame pase įgyja pavardę be [[w]]su raidės„V“. Tai sukelia daug nepatogumų, Lietuvos pilietėms ištekėjusioms už užsieniečių<ref>
{{cite web |url=http://www.tiesa.com/zinios/news/show/641.html |title=Vargas dėl pavardės |author=Evelina Uždavinytė |date=2010-04-01 |work= |publisher= |accessdate=4 February 2013}}</ref><ref>
{{cite web |url=http://m.lrytas.lt/?data=20090425&id=akt25_a1090425&view=2 |title=Europą juokina raidžių vergais tapę lietuviai |author=Dalia Gudavičiūtė |date=2009-04-25 |work= |publisher= |accessdate=4 February 2013}}</ref>.
Eilutė 49:
Ši vardų adaptavimo praktika didelio nepasitenkinimo nesukėlė{{faktas}}. Per 1941 metų trėmimą nukentėjo inteligentai, pedagogai. 1944 metais vengdami grįžtančios tarybinės santvarkos ir galimų represijų daug išsilavinusių žmonių paliko Lietuvą. Vyresniajai kartai išmirštant, originalus vardo užrašymas pasimiršo{{faktas}}, be to su adaptuotąja forma jaunesnio amžiaus lietuviai jau buvo susipažinę mokykloje{{faktas}}. Oficiali kalba Tarybų Sąjungoje buvo rusų, asmens tapatybę liudijančiuose dokumentuose buvo naudojama rusų kalba, tačiau lotynišką abėcėlę naudojančioms sąjunginėms respublikoms buvo padaryta išimtis: TSRS pase išduotame Lietuvos TSR įrašai būdavo dubliuoti lietuviškai. Pvz., net žmogus gimęs [[Rusijos TFSR]], rusų tautybės asmuo su vardu Ivan Ivanov atsikėlęs į Lietuvos TSR ir čia gavęs pasą, jo vardas lietuviško paso dalyje perrašomas kaip Ivanas Ivanovas. Per dešimtmečius prie tokios tvarkos žmonės įprato, todėl daugeliui žmonių iki šiol yra kaip ir savaime suprantama, kad užsieniečio vardas gali būti sulietuvintas.
 
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1990 metais, tarybiniais metais įvesta tikrinių vardų užrašymo tvarka liko. Šiuo metu kaiSaulius kurie visuomenės veikėjaiSpurga ragina atsisakyti tarybinėssvetimvardžių tvarkoslietuvinimo ir grįžti prie vakarų Europos asmenvardžiųužrašymo rašymooriginalo tradicijoskalba <ref>{{cite web |url=http://www.balsas.lt/naujiena/115778 |title= Ar grįšime ton pačion pelkėn? |author=Saulius Spurga |date= 2007-06-06 |work= |publisher= |accessdate=7 February 2013}}</ref>. Esamu laiku, pasaulyje, adaptuotoji asmenvardžių forma rašte lotyniškos abėcėlės pagrindu vis dar naudojama tik{{faktas}} lietuvių ir latvių kalbose.
 
== Bandymai atsisakyti ==