Tyro apsuptis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 11:
|commander1=[[Aleksandras Didysis]]
|commander2= Karalius Azemilkas
|strength1= 30
|strength2=
|casualties1=400 karių
|casualties2=apie 8 000 Tyro vyrų<br>30 000 paimta į vergovę
Eilutė 19:
'''Tyro apsuptis''' – [[332 m. pr. m. e.]] sausio-liepos mėnesiais vykusi Makedonijos karaliaus [[Aleksandras Didysis|Aleksandro Didžiojo]] vadovaujamos kariuomenės septynių mėnesių [[Finikija|Finikijos]] salos miesto-tvirtovės apsuptis ir šturmas.
== Priešistorė ==
Dabartinio [[Libanas|Libano]] pakrantėje įsikūręs Tyras buvo galingiausias ir svarbiausias iš visų Finikijos miestų<ref>Arianas, Anabasis, 2.15-24; Kurcijus, 4.1-4; Diodoras Sikulas, 17.40-46; [[Plutarchas]], Aleksandro gyvenimas, 24-25; Justinas, 11.10.</ref>. Jis nuo seno buvo [[Sidonas|Sidono]] varžovas ir vienas iš turtingiausių prekybos centrų visoje [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūroje]]. Pagrindinė miesto dalis buvo pastatyta tolokai nuo kranto, 58 ha ploto saloje ir apsupta daugiau kaip 30 metrų aukščio siena, kuri miestą darė neįveikiamu bet kuriai užpuolikų kariuomenei. Tai taip pat buvo gyvybiškai svarbiausia vakarinės [[Senovės Persija|Persijos imperijos]] dalies karinė jūrų bazė ([[Antika|Antikos laikais]] salą nuo žemyno buvo nutolusi apie 700–800 m).
eilutė 25 ⟶ 24:
Priartėjusį prie miesto Aleksandrą pasitiko Tyro pasiuntiniai, pasveikino jį atvykus į jų miestą, perdavė maisto jo kariuomenei ir įteikė auksinę pasidavimo karūną. Jie apgailestavo, kad jų karalius Azemilkas pats negali atvykti pasitikti Aleksandro. Aleksandras pagarbiai jiems padėkojo už maistą ir karūną, tada lyg tarp kitko paminėjo, kad norėtų paaukoti savo protėviui [[Heraklis|Herakliui]] garsioje jų saloje stovinčioje šventykloje. Tyro pasiuntiniai pasitarė ir pranešė Makedonijos karaliui, kad šiuo metu, deja, neįmanoma įsileisti jo į miestą, nes persams tai galėtų atrodyti kaip provokacija.
Paprastai Aleksandras įstengdavo suvaldyti savo smarkų būdą, bet išgirdęs, kad jo prašymas atmetamas, prarado savitvardą. Jis pašoko nuo kėdės ir išliejo ant Tyro pasiuntinių visą savo rūstybę: ''„Manote, kad aš nieko negaliu jums padaryti, nes gyvenate saloje? Niekais laikote mano sausumos kariuomenę? Aš įrodysiu jums, kad gyvenate visai ne saloje! Jeigu neatversite man savo vartų, surengsiu miesto apgultį!
[[Vaizdas:Tyre-aerial-photo-by-France-Military-1934.jpg|thumb|
== Pirmasis apsupties etapas ==
eilutė 39 ⟶ 38:
== Antrasis apsupties etapas ==
Kai Aleksandras užėmė Sidono ir Marato miestus, jų karaliai kariavo [[Egėjo jūra|Egėjo jūroje]]. Išgirdę, kad jų miestus užėmė Aleksandras, paliko [[Darijus III|Darijo III]] laivyną ir išplaukė namo prisidėti prie makedonų pajėgų. Taip Aleksandras įgijo aštuoniasdešimt [[trirema|triremų]] su įgulomis. Per keletą kitų dienų dar atvyko laivų iš graikų [[Rodas|Rodo]] salos, [[Kilikija|Kilikijos]], [[Likija|Likijos]] pakrantės miestų ir net penkiasdešimtirklis laivas iš [[Makedonija|Makedonijos]]. Į Sidono uostą atplaukė ir [[Kipras|Kipro]] laivai. Kipro karaliai nusprendė, kad persai pralaimės karą, ir maldavo Aleksandrą priimti jų paslaugas.
[[Vaizdas:A naval action during the siege of Tyre by Andre Castaigne (
Tyriečiai nesitikėjo, kad miestą puls 225 karo laivai.<ref>Arianas, Anabasis, 2.20</ref> Aleksandras troško išbandyti jėgas jūros mūšyje, bet tyriečių pajėgoms vadovaujantis laivyno vadas davė ženklą savo laivams skubiai atsitraukti į saugų uostą šiaurinėje miesto pusėje. Makedonai blokavo siauras šiaurinio uosto žiotis triremomis. Ilgas savaites triūsę makedonai pagaliau nutiesė pylimą tiek, kad Aleksandro artilerija galėtų pasiekti miesto sienas. Jis įsakė atridenti galingas akmenų svaidykles – [[katapulta]]s į tinkamą molo vietą ir pradėjo nepaliaujamai apšaudyti miestą. Tuo pat metu jis nurodė prie savo flotilės laivų pritaisyti savotiškus [[taranas|taranus]], o iš viršaus uždengti laivus tvirtais skydais. Taranais apginkluoti laivai daužė į jūrą atgręžtas miesto sienas.
eilutė 45 ⟶ 44:
== Tyro apsupties pasekmės ==
Apsupties metu žuvo apie 400 makedoniečių. Tik nedaugelis tyriečių liko gyvi
Aleksandras Tyrą apgyvendino iš aplinkinių gyvenviečių, paskyrė naują valdovą, o pats per [[Palestina|Palestiną]] patraukė link [[Egiptas|Egipto]]. O tokiomis didelėmis pastangomis pastatytas pylimas netrukus apsinešė dumblu ir smėliu, laikui bėgant apaugo augalija ir tapo žemės dryžiu, kuris visiems laikams sujungė Tyro salą su krantu.
| |||