Branduolinis ginklas: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 605 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Bot: Migrating 96 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q12802 (translate me))
{{Link GA|de}}
{{Link GA|sv}}
 
 
 
Atominės bombos mechanizmas:
 
1.Kūginė uodega;
2.Uodegos stabilizaciniai sparneliai;
3.Oro slėgio detonatorius; arba
4.Aukščiamatis (altimetras);
5.Oro įėjimo vamzdelis;
6.Švino šarvo konteineris;
7.Kovinė galvutė;
8.Pagrindinis sprogstamasis užtaisas;
9.Tarpinė;
10.Radioaktyvi medžiaga - uranas U-235 (arba plutonis).
11.Neutronų deflektorius - uranas U-238 (palaiko branduolinę reakciją).
12.Telemetrijos (dydžių matavimas per atstumą) zondas;
13.Urano U-235 talpykla po detonacijos;
14.Saugiklis
15.Aukščiamatis (altimetras):
Kai bomba pradeda kristi, aukščiamačio siųstuvas siųsdamas tam tikro dažnio impulsus, nustatinėja atstumą nuo bombos iki žemės. Pasiekus tam tikrą aukštį, (Ground Zero) aukščiamačio kontroliuojamas detonatorius trenkia į kovinę galvutę ir sprogstamasis užtaisas sprogsta. Idealiausias atominės bombos detonavimo aukštis yra apie 600 m.
16.Oro slėgio detonatorius:
Tai sudėtingas mechanizmas reaguojantis į oro slėgį. Kai oro slėgis pasiekia tam tikrą ribą, oro slėgio detonatorius trenkia į kovinę galvutę ir sprogstamasis užtaisas sprogsta.
17.Kovinė galvutė:
Naudojama pradiniam sprogimui sukelti. Tai paprasčiausia sprogstamoji kapsulė.
Pagrindinis sprogstamasis užtaisas:
Tai paprasčiausias sprogmuo (plastitas, karbamido nitratas), kuriam sprogus, mažesnioji ir didesnioji bomboje esančios urano (plutonio) dalys, susimaišo.
Neutronų reflektorius (kreiptuvas):
Reikalingas tam, kad pastoviai palaikytų “kritinę masę” (deflektorius grąžina neutronus į jų pradinę būseną ir jie vėl apšaudo urano (plutonio) atomus, vyksta grandininė reakcija).
18.Švino šarvas:
Reikalingas, kad apsaugotų nuo radioaktyvių medžiagų likusias bombos dalis.
19.Saugiklis:
Saugo bombos detonavimo mechanizmą lėktuvo skrydžio metu. Prieš numetant bombą, saugiklis nuimamas.
Taigi, kas vyksta, kai bomba atsiskiria nuo lėktuvo? Aukščiamatis (arba oro slėgio detonatorius) nustato sprogimo tašką;
detonuojamas sprogstamasis užtaisas;
bomboje esančios mažesnioji ir didesnioji urano (plutonio) dalys veikiamos didžiulės sprogimo jėgos ir temperatūros susimaišo ir pasiekia taip vadinamą “kritinę masę”.Jos metu nuo urano (plutonio) branduolių atsilaisvinę neutronai, bombarduoja kitus urano (plutonio) branduolius, kurie skyla į mažesnius atomus.Skilimo metu išskiriama milžiniška energija bei nauji neutronai, kurie toliau bombarduoja branduolius.Vyksta grandininė reakcija.
Susidaro ugnies, dūmų, radiacijos ir milžiniškos energijos debesis, taip vadinamas “grybas”.
Apie 50 % sprogimo sudaro sprogimo banga (vėjas), apie 35% - temperatūra, ir apie 15% - radiacija.
Sprogimo banga:
Sprogimo bangos (vėjo) greitis epicentre (sprogimo vietoje) siekia net 1576 km/h, 500 m. spinduliu nuo epicentro – 997 km/h, 1500 m. spinduliu nuo epicentro – 310 km/h.
Temperatūra:
Temperatūra epicentre siekia apie 3870 °C.530 m. spinduliu nuo epicentro - lydosi keramika, pilki akmenys nuo karščio pabąla.2000 m. spinduliu nuo epicentro užsidega žmogaus rūbai.
Radiacija:
Sprogimo metu išspinduliuojamos Alfa, Beta, Gama dalelės ir neutronai. Alfa ir Beta dalelės absorbuojasi ore. Gama dalelės ir neutronai pasiekia žemę ir sunaikina arba pažeidžia gyvų organizmų ląsteles.
Neįvertinant sprogimo bangos ir temperatūros, už 100 m. nuo epicentro esantys gyvi organizmai žūsta po 5 val., už 800 m. nuo epicentro esantys gyvi organizmai žūsta per 30 dienų, ir jau per pirmas 100 val. visi būna pažeisti radiacijos.
Anoniminis naudotojas