Reliktinis spinduliavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
== Atradimas ==
1965 m. A. Penzijas ir R. Vilsonas – du mokslininkai iš amerikiečių „Bell Telephone“ laboratorijos, tyrinėdami radijo triukšmų šaltinius mikrobangų ruože, aptiko iš visų pusių vienodai sklindantį 7,3 cm (kitur rašoma 1 mm) bangos ilgio foninį kosminį radijo spinduliavimą. Šis spinduliavimas nesusijęs su jokiais dangaus kūnais, jo priežastis negali būti kuris nors žinomas fizikinis procesas. Tačiau šis atradimas nuostabiai gerai derinosi su Didžiojo sprogimo hipoteze. Taip turėjo spinduliuoti atsiradusi po sprogimo medžiaga, iš kurios dar nebuvo susidariusios žvaigždės ir galaktikos. Per dvidešimt13,7 milijardų metų spinduliuotė plėtėsi kartu su besiplečiančia [[Metagalaktika]] ir, pasklidępasklidusi tolygiai į visas puses, tebeklajoja Visatos erdvėje. Kruopštesniais tyrimais buvo nustatyta, kad tokio spinduliavimo spektrinis pasiskirstymas atitinka absoliučiai juodo kūno, kurio temperatūra yra 2,725 laipsnio aukščiau [[absoliutinis nulis|absoliutinio nulio]], spinduliavimą. Už reliktinio spinduliavimo atradimą R. Vilsonas ir A. Penzijas 1978 m. apdovanoti [[Nobelis|Nobelio]] premija.
 
== Spinduliavimo prigimtis ==
Vienintelė šiuo metu žinoma teorija, galinti paaiškinti šį reiškinį, yra [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] („Big-Bang“) teorija, kurią suformulavo rusų fizikas A. Fridmanas, o vėliau, 1940 m., išvystė jo mokinys Dž. Gamovas.
 
Pagal šią teoriją, tolimoje praeityje (prieš 1413-1514 milijardų metų) visa [[Visata|Visatos]] [[materija (fizika)|materija]] turėjo būti susikoncentravusi viename taške, kurio tankis ir temperatūra buvo nepaprastai dideli. Tokį tašką astronomai pavadino [[singuliarinis taškas|singuliariniu tašku]] ({{la|singularis}} – ypatingas). [[Visata]], labiausiai tikėtina, prasidėjo nuo didžiulio sprogimo. Jos plėtimasis lėmė medžiagos tankio ir temperatūros sumažėjimą. Tačiau tuo metu Visata buvo [[plazma|plazmos]] kamuolys, sudarytas iš [[fotonas|fotonų]], [[elektronas|elektronų]] ir [[barionas|barionų]]. Dėl [[Komptono reiškinys|Komptono reiškinio]] fotonai nuolat sąveikavo su elektronais ir barionais. Dėl to spinduliavimas (fotonai) buvo [[Šiluminė pusiausvyra|šiluminėje pusiausvyroje]] su medžiaga ir jų energetinis [[spektras]] atitiko [[absoliučiai juodas kūnas|absoliučiai juodo kūno]] spektrą.
 
Besiplečiant Visatai, plazma aušo. Maždaug po 400 000 metų, temperatūrai nukritus iki 3000 К, elektronai pradėjo susijungti su [[Vandenilis|vandenilio]] ir [[Helis|helio]] branduoliais ir susidarė [[Atomas|atomai]]. Šis procesas vadinamas [[rekombinacija]], o Visatos vystymosi laikotarpis vadinamas [[rekombinacijos epocha]]. Kuomet beveik visai neliko laisvų elektronų, spinduliavimas galėjo laisvai plisti faktiškai nesąveikaudamas su medžiaga. Astronomai šį reiškinį vadina spinduliavimo atsiskyrimu nuo medžiagos. Nuo tada iki šių laikų dėl Visatos plėtimosi reliktinio spinduliavimo temperatūra nukrito 1100 kartų ir pasiekė dabartinę 2,725 K vertę.