Reliktinis spinduliavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
== Atradimas ==
1965 m. A. Penzijas ir R. Vilsonas – du mokslininkai iš amerikiečių „Bell Telephone“ laboratorijos, tyrinėdami radijo triukšmų šaltinius mikrobangų ruože, aptiko iš visų pusių vienodai sklindantį 7,3 cm (kitur rašoma 1 mm) bangos ilgio foninį kosminį radijo spinduliavimą. Šis spinduliavimas nesusijęs su jokiais dangaus kūnais, jo priežastis negali būti kuris nors žinomas fizikinis procesas. Tačiau šis atradimas nuostabiai gerai derinosi su Didžiojo sprogimo hipoteze. Taip turėjo spinduliuoti atsiradusi po sprogimo medžiaga, iš kurios dar nebuvo susidariusios žvaigždės ir galaktikos. Per
== Spinduliavimo prigimtis ==
Vienintelė šiuo metu žinoma teorija, galinti paaiškinti šį reiškinį, yra [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] („Big-Bang“) teorija, kurią suformulavo rusų fizikas A. Fridmanas, o vėliau, 1940 m., išvystė jo mokinys Dž. Gamovas.
Pagal šią teoriją, tolimoje praeityje (prieš
Besiplečiant Visatai, plazma aušo. Maždaug po 400 000 metų, temperatūrai nukritus iki 3000 К, elektronai pradėjo susijungti su [[Vandenilis|vandenilio]] ir [[Helis|helio]] branduoliais ir susidarė [[Atomas|atomai]]. Šis procesas vadinamas [[rekombinacija]], o Visatos vystymosi laikotarpis vadinamas [[rekombinacijos epocha]]. Kuomet beveik visai neliko laisvų elektronų, spinduliavimas galėjo laisvai plisti faktiškai nesąveikaudamas su medžiaga. Astronomai šį reiškinį vadina spinduliavimo atsiskyrimu nuo medžiagos. Nuo tada iki šių laikų dėl Visatos plėtimosi reliktinio spinduliavimo temperatūra nukrito 1100 kartų ir pasiekė dabartinę 2,725 K vertę.
|