Vilniaus universiteto Teisės fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 13:
== Istorija ==
[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]]
[[Vaizdas:VU Sv.Jono baznycios pagrindinis fasadas 2006-08-08.jpg|right|thumb|300px|Iškilmingos pirmųjų Vilniaus jėzuitų kolegijos teisės profesorių sutiktuvės 1644 m. vyko [[Šv. Jonų bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]]]]▼
[[Vaizdas:Hieronim Stroynowski.PNG|thumb|right|300px|[[Jeronimas Stroinovskis]] (1752-1815), VU teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio [[fiziokratai|fiziokratų]]]]▼
▲[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] (1533-1586) suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko [[teisės mokslai|teisės]] ir [[medicina|medicinos]] mokslus. Jėzuitai nuogąstavo, kad teisės ir medicinos [[studentas|studentai]] gali atsivežti „kenksmingų" („[[erezija|eretiškų]]“) [[knyga|knygų]], o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę „erezija“, gali ją [[propaganda|propaguoti]], o tai galėtų privesti Akademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''...iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau [[blogis|blogio]] ir [[nusižengimas|nusižengimų]] per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius'')<ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref>. Taigi, Jėzuitų ordinas sąmoningai slopino iniciatyvas (Mucijus Vitelskis, Ordino generolas 1615-1645 metais, ir kiti), norėdami „veikti profesorių [[drausmė|drausmingumą]]“<ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko [[Lietuvos statutas]], įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] teises). Steigti Teisės ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Medicinos fakultetus]] taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]], nuolaidos [[Lenkija|Lenkijos]] bajorams mainais už [[Vyriausiasis Lietuvos tribunolas|Vyriausiojo Lietuvos tribunolo]] įkūrimo toleravimą.
=== Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas ===
eilutė 23 ⟶ 20:
Teisės fakultetas įsteigtas [[1641]] metų [[spalio 11]] d. [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] privilegija, kurią lėmė fakulteto fundatoriaus [[Kazimieras Leonas Sapiega|Kazimiero Leono Sapiegos]] (1609-1656) ir jėzuitų susitarimai.
▲[[Vaizdas:VU Sv.Jono baznycios pagrindinis fasadas 2006-08-08.jpg|right|thumb|
Teisės fakultetas pradėjo darbą tik [[1644 m.]]<ref>[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090611_130744-71096/DS.005.0.01.ETD Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija] // XIII-XX a. [[Lietuvos teisinė sistema|Lietuvos teisinės sistemos]] istorija. [[Jevgenij Machovenko]], 22 psl.</ref>. 1644 m. į Vilnių atvyko teisės profesoriai pasauliečiai iš Ingolštato universiteto ([[Bavarija]]) - tai [[abiejų teisių daktaras|abiejų teisių daktarai]] dėstytojai kanonistas [[Jonas Jurgis Šaueris]] ir civilistas [[Simonas Dilgeris]] († po 1666 m.). Abiem iškilmių [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]] metu buvo suteikti abiejų teisių [[teisės magistras|magistrų]] ir filosofijos [[daktaras|daktaro]] laipsniai. [[1645 m.]] (ar 1646 m.) [[Paduja|Padujos]] universiteto profesorius pasaulietis kanonistas [[Aronas Aleksandras Olizarovskis]] (1610-1659).
eilutė 33 ⟶ 31:
[[1684 m.]] civilinės teisės profesorium buvo paskirtas dar vienas teisininkas - abiejų teisių daktaras Pranciškus Peyer (be kita ko 1684 m. gegužės 18 m. Vilniaus kapitulos išrinktas konsistorijos [[notaras|notaru]])<ref>[http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=277&Itemid=93 „Karaliaus privilegijos neleidžia steigti teisės ir medicinos fakultetų“] // Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje. [[Paulius Rabikauskas]]</ref>.
▲[[Vaizdas:Hieronim Stroynowski.PNG|thumb|right|
=== VU Teisės fakultetas ===
Iki [[1832]] m., kai Rusijos imperatorius [[Nikolajus I]] įsakė Vilniaus universitetą uždaryti, teisę kone 200 metų dėstė garsūs to meto Europos teisininkai ir mokslininkai. Tai [[Joachimas Lelevelis]] (1786-1861), [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752-1815), [[Aloyzas Kapelis]] (1776-1838), [[Ignas Danilevičius]] (1787–1843); taip pat I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, ir kiti.
| |||