Jurgis Viščakas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
{{Infolentelė Mokslininkas
| fonas = edu
| vardas = {{flagicon|LTU}} Jurgis Viščakas
| vardas = {{PAGENAME}}
| nuotrauka =
| paveikslėlis =
| gimė = {{Gimė|1927|4|18}}<br />[[Vilnius]]
| paveikslėlio apibūdinimas =
| mirė = {{Mirė|1990|8|13|1927|4|18}}<br />[[Vilnius]]
| paveikslėlio dydis =
| gyv_vieta = [[Lietuva]]
| gimėgimimo data = {{Gimė|1927|404|18}}<br />[[Vilnius]]
| gimimo vieta = [[Vilnius]]
| mirėmirties data = {{Mirė|1990|808|13|1927|404|18}}<br />[[Vilnius]]
| mirties vieta = Vilnius
| tautybė =
| tėvas =
| sritis = [[puslaidininkis|puslaidininkių fizika]], [[lazeris|lazerių fizika]]
| motina =
| įstaigos = [[Vilniaus universitetas]]<br />[[Fizikos institutas]]
| sutuoktinis =
| alma_mater = [[Vilniaus universitetas]]
| vaikai =
| studentai = [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], [[Edmundas Montrimas]], [[Aloyzas Sakalas]], [[Gytis Juška]], [[Edmundas Kuokštis]]
| veikla =
| žinomas = puslaidininkių fotolaidumo tyrimus
| partija = [[1965]] m. [[SSKP]]
| apdovanojimai = LTSR mokslo premija (1970)<br />
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1950]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
'''Jurgis Viščakas''' ([[1927]]  m. [[balandžio 18]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]  – [[1990]]  m. [[rugpjūčio 13]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])  – [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, [[akademikas]].
 
== Biografija ==
[[1941]]–[[1944]] m. mokėsi Vilniaus 1-oje gimnazijoje, 1944–[[1946]] m. Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje. [[1945]]–1946 m. [[Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas|Vilniaus universiteto (VU) Fizikos ir matematikos fakulteto]] laisvasis klausytojas, išlaikė pirmo kurso egzaminus ir 1946 m. įstojo į antrą kursą. <ref>Jurgis Viščakas: literatūros rodyklė (sud. A. Ališauskienė, N. Šaduikienė). – Vilnius: LMA biblioteka, 1997. – 181 p.: iliustr. – ISBN 9986-498-15-5</ref> 1946–[[1950]] m. dirbo vyr. laborantu. 1950 m. baigė VU.
 
1950–[[1977]] m. dėstė VU: 1950–[[1951]] m. Bendrosios fizikos katedros asistentas, 1951–[[1960]] m. Eksperimentinės fizikos katedros vyresnysis dėstytojas. [[1959]] m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją (vadovas [[Povilas Brazdžiūnas]]). 1960–[[1965]] m. ir [[1968]]–1977 m. [[Puslaidininkių fizikos katedra|VU Puslaidininkių fizikos katedros]] vedėjas, nuo [[1963]] m. [[docentas]], [[1970]] m. profesorius. [[1964]]–1965 m. VU Fizikos ir matematikos fakulteto bei Fizikos fakulteto (suformuotas 1965 m.) dekanas. <ref>[http://www.pfk.ff.vu.lt/Foto/40/pfk_40_3.htm 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: Katedros vedėjai]</ref> 1965–[[1966]] m. stažavo Prahos universitete. 1968 m. [[Baltarusijos universitetas|Baltarusijos universitete]] apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją. <ref>[http://www.pfk.ff.vu.lt/Foto/40/pfk_40_7.htm 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: mūsų doktorantų ar mūsų darbuotojų apgintos disertacijos]</ref> Nuo [[1972]] m. [[Lietuvos mokslų akademija|LSSR mokslų akademijos]] narys korespondentas, [[1976]] m. išrinktas [[sąrašas:Lietuvos mokslų akademijos nariai|tikruoju nariu]]. 1977–[[1985]] m. [[Fizikos institutas|Fizikos instituto]] direktorius, nuo [[1979]] m. dar ir lazerinės optoelektronikos skyriaus vedėjas. <ref>[http://lma.lt/index.php?option=com_k2&view=item&layout=item&id=122&Itemid=195&lang=lt Šviesios atminties Lietuvos mokslų akademijos nariai]</ref><ref>{{TLE|4|581|}}</ref>
[[1941]]–[[1944]] m. mokėsi Vilniaus 1-oje gimnazijoje, 1944–[[1946]] m. – Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje. [[1945]]–[[1946]] m. buvo [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinio universiteto]] [[Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas|Fizikos ir matematikos fakulteto]] laisvasis klausytojas, išlaikė pirmo kurso egzaminus ir 1946 m. įstojo jau į antrą kursą<ref name="jv">''Jurgis Viščakas: Literatūros rodyklė'' / Sudarė: A. Ališauskienė, N. Šaduikienė. Vilnius: Lietuvos MA b-ka, 1997. – 181 p.:iliustr. ISBN 9986-498-15-5</ref>. Fakultetą baigė [[1950]] m. [[1959]] m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) [[disertacija|disertaciją]] tema „Kai kurios kadmio selenido polikristalinių sluoksnių optinės, elektrinės ir fotoelektrinės savybės“ (vadovas [[Povilas Brazdžiūnas]]), o [[1968]] m. [[Baltarusijos universitetas|Baltarusijos universitete]] apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto mokslų daktaro) disertaciją tema „Didelės varžos puslaidininkių fotolaidumas ir elektrofotografinis procesas“<ref>[http://www.pfk.ff.vu.lt/Foto/40/pfk_40_7.htm 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: Mūsų doktorantų ar mūsų darbuotojų apgintos disertacijos]. Nuoroda tikrinta 2008-12-14.</ref>.
 
Skaitė paskaitas [[Berlynas|Berlyno]], [[Magdeburgas|Magdeburgo]] ([[VDR]]), [[Praha|Prahos]] ([[Čekoslovakija]]), [[Krokuva|Krokuvos]], [[Lodzė]]s ([[Lenkija]]) aukštosiose mokyklose. Nuo 1965 m. [[Lithuanian Journal of Physics|„Lietuvos fizikos rinkinio“]] redaktorių kolegijos narys. 1972 m. išrinktas [[Lietuvos fizikų draugija|Lietuvos fizikų draugijos]] tarybos nariu. Nuo [[1975]] m. [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija|Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos]] mokslinis konsultantas. Palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e.
1946–1950 m. dirbo vyr. laborantu, 1950–1951 m. – Bendrosios fizikos katedros asistentu, 1951–1960 m. – Eksperimentinės fizikos katedros vyresniuoju dėstytoju<ref name="jv" />.
 
[[1960]]–[[1965]] ir [[1968]]–[[1977]] m. buvo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto [[Puslaidininkių fizikos katedra|Puslaidininkių fizikos katedros]] vedėjas, [[1964]]–[[1965]] m. – VU Fizikos ir matematikos fakulteto bei Fizikos fakulteto (suformuotas [[1965]] m.) dekanas<ref>[http://www.pfk.ff.vu.lt/Foto/40/pfk_40_3.htm 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: Katedros vedėjai]. Nuoroda tikrinta 2008-12-14.</ref>. Nuo [[Fizikos institutas|Fizikos instituto]] įkūrimo [[1977]] m. iki [[1985]] m. buvo jo direktorius, o nuo [[1979]] m. – instituto Optinės elektronikos skyriaus vedėjas<ref name="fz" />. Puslaidininkių fizikos katedros [[docentas]] nuo [[1963]] m., [[1970]] m. išrinktas [[profesorius|profesoriumi]]. [[1972]] m. tapo [[Lietuvos mokslų akademija|LTSR Mokslų akademijos]] nariu korespondentu, o [[1976]] m. išrinktas tikruoju nariu<ref>[http://lma.lt/index.php?pg=.000002121.000004236.000004249.000004278&lang=lt Šviesios atminties Lietuvos mokslų akademijos nariai]. Nuoroda tikrinta 2008-12-14.</ref>.
 
Skaitė paskaitas [[Berlynas|Berlyno]] ([[Vokietija]]), [[Magdeburgas|Magdeburgo]], [[Praha|Prahos]] ([[Čekija]]), [[Krokuva|Krokuvos]] ([[Lenkija]]) ir [[Lodzė]]s aukštosiose mokyklose.
 
Nuo [[1965]] m. buvo „[[Lithuanian Journal of Physics|Lietuvos fizikos rinkinio]]“ redaktorių kolegijos narys, nuo [[1975]] m. – [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija|Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos]] mokslinis konsultantas. [[1972]] m. išrinktas [[Lietuvos fizikų draugija|Lietuvos fizikų draugijos]] tarybos nariu.
 
Mirė [[1990]] m. [[rugpjūčio 13]] d. [[Vilnius|Vilniuje]], palaidotas [[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnio]] kapinėse.
 
== Mokslinė veikla ==
Buvo [[puslaidininkisPuslaidininkis|puslaidininkiųPuslaidininkių]] [[fotolaidumas|fotolaidumo]] tyrimų Lietuvoje pradininkas, vienas iš naujų [[lazeris|lazerių]] kūrimo ir panaudojimo moksle ir technikoje iniciatorių. 454 mokslinių publikacijų bei 12 išradimų autorius ir bendraautoris. <ref name="fz">{{FŽ||In memoriam: Jurgis Viščakas|3|1992}}</ref>. 454 mokslinių publikacijų bei 12 išradimų autorius ir bendraautoris<ref>[[Ona Voverienė]]. ''Nauji leidiniai. Fizikos mokslo grožis: Jurgis Viščakas.: Literatūrosliteratūros rodyklė''. // [[Mokslo Lietuva]], Nr. 167, 1998.</ref>.
 
Buvo [[puslaidininkis|puslaidininkių]] [[fotolaidumas|fotolaidumo]] tyrimų Lietuvoje pradininkas, vienas iš naujų [[lazeris|lazerių]] kūrimo ir panaudojimo moksle ir technikoje iniciatorių<ref name="fz">{{FŽ||In memoriam: Jurgis Viščakas|3|1992}}</ref>. 454 mokslinių publikacijų bei 12 išradimų autorius ir bendraautoris<ref>Ona Voverienė. ''Nauji leidiniai. Fizikos mokslo grožis: Jurgis Viščakas. Literatūros rodyklė''. [[Mokslo Lietuva]], Nr. 167, 1998.</ref>.
 
== Bibliografija ==
* Elektronų statistika ir šuoliai puslaidininkiuose / [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], Jurgis Viščakas. ''Elektronų statistika ir šuoliai puslaidininkiuose''. – Vilniaus valstybinis universitetas, 1976.  – 218 p.: iliustr.
 
* [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], Jurgis Viščakas. ''Elektronų statistika ir šuoliai puslaidininkiuose''. Vilniaus valstybinis universitetas, 1976. – 218 p.:iliustr.
 
== Įvertinimas ==
* [[1970]]  m. [[LTSRLSSR mokslovalstybinė premija]] (už darbų ciklą „Didelės varžos puslaidininkių fotolaidumas“) <ref>[http://www.pfk.ff.vu.lt/Foto/40/pfk_40_2.htm 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: Šiošio laikotarpio reikšmingiausi rezultatai]. Nuoroda tikrinta 2008-12-14.</ref>.
 
* 1977 m. LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas
* [[1965]] m. – Lietuvos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo Garbės raštas už laimėjimus plėtojant Respublikos ūkį, mokslą ir kultūrą<ref name="jv" />.
* [[1969]] m. – [[TSRS]] LŪPP aukso medalis<ref name="jv" />.
* [[1970]] m. – [[LTSR mokslo premija]] už darbų ciklą „Didelės varžos puslaidininkių fotolaidumas“<ref>[http://www.pfk.ff.vu.lt/Foto/40/pfk_40_2.htm 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: Šio laikotarpio reikšmingiausi rezultatai]. Nuoroda tikrinta 2008-12-14.</ref>.
* [[1989]] m. – TSRS LŪPP aukso medalis už pikosekundinį [[lazeris|lazerį]] „Vijuka“<ref name="jv" />.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
<references/>
 
{{DEFAULTSORT:Viščakas Jurgis}}
 
{{DEFAULTSORT:Viščakas, Jurgis}}
[[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos fizikai]]
[[Kategorija:Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanai]]