Senovės Jemenas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
{{Jemeno istorija}}
'''Senovės Jemenas''', dar vadinamas '''Jemeno civilizacija''', '''Pietų Arabijos civilizacija'''
Senovės Jemenas amžininkų senovės graikų ir romėnų buvo vadinamas '''Laimingąja Arabija''' ({{gr|Eudaimon Arabia}}, {{la|Arabia Felix}}).
== Geografija ==
Senovės Jemeno civilizacija suklestėjo Arabijos pusiasalio pietvakarinėje dalyje, tose teritorijose, kur dabar yra [[Jemenas]], pietvakarinė [[Saudo Arabija]] ir vakarinis [[Omanas]]. Tai buvo kalnuotas regionas, iš visų pusių apsuptas dykumų ir jūros. Pajūrio teritorijos buvo nesveikos gyventi, drėgnos, be to nebuvo daug natūralių uostų. Visi svarbiausi civilizaciniai centrai kūrėsi kalnuotose vietovėse žemyne, ypač ties didžiausiomis upėmis ([[vadi]]). Tačiau tik sėkmingai sukurtos dirtinės irigacinės sistemos leido sukurti derlingus plotus ir suderė prielaidas civilizacijai.
Senovėje [[Raudonoji jūra]] siauriausioje vietoje buvo lengvai perplaukiama paprasčiausiais laivais per vieną dieną, todėl Senovės Jemenas turėjo labai glaudžius kultūrinius ir politinius ryšius su už Raudonosios jūros esančiomis Etiopijos aukštikalnėmis. Ten gamtinės sąlygos bei gamtinė įvairovė buvo panaši kaip ir Jemene, o dėl nuolatinių kultūrinių
== Istorija ==
=== Kahtanitai ===
{{main|Kahtanitai}}
eilutė 16 ⟶ 18:
Kahtanitai pradėjo statyti irigacinius įrenginius [[Maribas|Maribo]] apylinkėse, ir iš čia civilizacija plito tolyn. Jų laikais tikriausiai vietos gentyse įsitvirtino vadų-žynių (mukaribų) valdžia ir konsolidavosi pirmosios valstybės. Jų laikais prasidėjo [[smilkalų kelias|smilkalų prekyba]], kuri vyko Raudonąja jūra ir Arabijos pusiasaliu. Tai skatino vietos kultūros vystymąsi.
=== Ankstyvoji fazė ===
{{main|Ausanas|Saaba|Mainas (Jemenas)|Hadramautas|Katabanas}}
[[Vaizdas:Griffon hadhramaut.jpg|thumb|150px|left|Akmens raižinys iš Hadramauto]]
Kahtanitai davė pradžią keletui didžiųjų Pietų Arabijos tautų, kurios galutinai iškristalizavo maždaug VIII a. pr. m. e. susiformavusiose valstybėlėse. Nuo tada atsirado ir vietinė rašto sistema, leidžianti fiksuoti istoriją. Šiose valstybėse buvo statomi puikūs irigaciniai dirbiniai, tokie, kaip [[Maribo užtvanka]], klestėjo žemdirbystė ir ekonomika. Valstybės intensyviai prekiavo su šiaurės šalimis
Valstybių centrai koncentravosi svarbiausiuose Jemeno upių ([[vadi]]) slėniuose, kur tapo įmanoma žemdirbystė ir irigacija. Svarbiausios tarp jų buvo penkios:
[[Mainas (Jemenas)|Mainas]] ({{ar|معين}} ''
[[Vaizdas:Panel Almaqah Louvre DAO18.jpg|thumb|150px|left|Įrašas iš Saabos]]
[[Saaba]] ({{ar|سبأ}}) buvo į pietus nuo Maino, ir jos tauta buvo vadinama saabėjais ({{ar|السبأيين}}). Ši valstybė buvo labiausiai klestinti ir žinoma iš visų. Jos sostinė per visą laikotarpį buvo [[Maribas]], kuriame buvo statomos didingos šventyklos, randama puikių meno dirbinių ir įrašų akmenyje. Ankstyvuoju laikotarpiu valstybė kontroliavo Raudonosios jūros pajūrį. Spėjama, kad saabėjai taip pat kolonizavo dabartinės Etiopijos pakrantes, įkurdami ten [[Damotas|Damoto]] karalystę. Saaba yra tapatinama su [[Biblija|Biblijoje]] minima [[Šeba]], iš kurios atvykusi karalienė [[Mikalda]] lankėsi pas [[Saliamonas|Saliamoną]].
eilutė 31 ⟶ 34:
[[Ausanas]] ({{ar|أوسان}}) į pietus nuo Katabano. Tai buvo viena didžiausių šio laikotarpio valstybių su sostine ''Bisgog Yahirr'' (vadi Marcha). Jos ekonominės galios rėmėsi priėjimu prie [[Adeno įlanka|Adeno įlankos]] ir didžiausiu senovės Jemeno uostu [[Adenas|Adenu]]. Ausaniečiai vieni pirmųjų ėmė kolonizuoti Afrikos pakrantes ir užmezgė tamprius prekybinius ryšius su Indija.
[[Senovės Hadramautas|Hadramautas]] ({{Ar|حضرموت}} ''Ḥaḍramawt'')
Viena iš ankstyvojo laikotarpio mįslių yra [[Saabos karalienė]], minima [[Biblija|Biblijoje]], kuri turėjo lankytis [[Izraelis|Izraelyje]] karaliaus [[Saliamonas|Saliamono]] laikais (X a. pr. m. e.). Apie šią karalienę išlikę legendos tiek tarp žydų, tiek Jemene, tiek Etiopijoje. Nėra galutinai sutariama, kas galėtų būti tuometine laikoma Saabos valstybe.
=== Kovos dėl hegemonijos (
[[Vaizdas:Yemen 100 AD.svg|thumb|250px|Senovės Jemenas
Jau VIII a. pr. m. e. pabaigoje stiprėjant trinčiai tarp penkių stipriausių Senovės Jemeno karalysčių, prasidėjo kovos dėl hegemonijos, kurių metu tai viena, tai kita valstybė paimdavo valdžią Pietų Arabijoje, o jos valdovai tituluodavosi [[mukaribas|mukaribais]].
Pirmasis didesnis karas užfiksuotas VII a., kuomet Saabos valdovas [[Karib-il Vataras]] užpuolė savo stipriausią konkurentą Ausaną ir jį nusiaubė. Nuo tada Ausanas niekuomet nebeatsigavo (ilgainiui buvo užgožtas šiaurinio kaimyno Katabano), jo pagrindinis uostas Adenas atiteko Saabai, o pastaroji tapo stipriausia civilizacijos politine jėga, vadovavusia konfederacijai.
V a. pr. m. e. sugriuvus Maribo užtvankai, Saaboje prasidėjo vidinės nelaimės, kas sumažino jos galias. Dėl to IV a. pr. m. e. hegemoniją kuriam laikui įgijo Mainas, o dar vėliau
Tai buvo didžiausias civilizacijos klestėjimo laikotarpis. Jo metu vietos kultūra stipriai veikė [[Etiopija|Etiopijos]] šiaurines pakrantes, esančias už Raudonosios jūros, kur buvo perduota daug civilizacijos pasiekimų. Etiopijoje susiformavo [[Damotas|Damoto]] karalystė, suformuota pietų Arabijos karalysčių pavyzdžiu.
=== Himjaras (I a. pr. m. e.
[[Vaizdas:Map_of_Aksum_and_South_Arabia_ca._230_AD.jpg|thumb|250px|Senovės Jemenas ir Aksumas subirus I-ajai Himjaro imperijai]]
{{main|Himjaras}}
Paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. vakarinėse nederlingose pakrantėse įsigalėjo [[himjaritai]], kurie siaubė nusilpusią Saabą, kol galutinai įsitvirtino viename jos miestų
Erų sandūroje Senovės Jemeną siekė užkariauti [[Romos imperija]], tačiau po [[Maribas|Maribo]] apgulties romėnams nepasisekė. Vis dėlto, Romos įsigalėjimas šiaurėje, jos vykdoma prekybinių kelių kontrolė, svarbaus uosto [[Adenas|Adeno]] sunaikinimas, besikeičianti jūrų prekyba lėmė lėtą Senovės Jemeno silpimą. Šie procesai, o taip pat klajoklių antpuoliai lėmė Himjaro imperijos skilimą II a. Tuo metu vėl atsikūrė Saaba, Katabanas (Mainas ir minėjai iki to laiko jau buvo asimiliuoti). Labai sustiprėjo Hadramautas, kuris užkariavo Katabaną netrukus po jo nepriklausomybės. Raudonosios jūros pakrantes tuo metu ėmė kontroliuoti Etiopija ([[Aksumas]]).
III a. Himjaro galios vėl sustiprėjo, ir iki IV a. valstybė iš naujo suvienijo visą Senovės Jemeną, įskaitant ir Hadramautą. Valdovai titulavosi Saabos, zu-Raidano, Hadramauto ir Jemeno karaliais, ir tai buvo pirmasis istorijoje pilnas Jemeno suvienijimas. Apie 340
Himjaras laikinai sugebėjo užvaldyti visą Arabiją, naudodamasis klajoklėmis gentimis, Ghasanidais, Lachmidais ir kitomis, kurios valdė milžiniškus plotus ir formaliai priklausė Himjarui
=== Aksumas ir Sasanidai ===
{{main|Aksumas|Sasanidai}}
Nuo III a. teritorijoje vis labiau įsigalėjo [[Etiopija|Etiopijos]] valstybė [[Aksumo imperija]], kuri kišosi į Pietų Arabijos reikalus. Aksumas kontroliavo nemažas teritorijas Jemeno pajūryje.
Įsigalint Judaizmui, Himjare prasidėjo krikščionių persekiojimai, kas labai apsunkino santykius su krikščionišku Aksumu. Pastarasis, remiamas [[Bizantija|Bizantijos]], apie 518
597/8
Sasanidų imperiją sužlugdžius [[islamas|islamizuotiems]] arabams, jos teritorijoje susikūrė [[Arabų Kalifatas]]. 628
== Ekonomika ==
[[
{{main|Smilkalų kelias}}
Senovės Jemeno civilizacijos ekonominis pagrindas buvo taip vadinamasis [[smilkalų kelias]]
Kai kurios teorijos Senovės Jemeną tapatina su [[Puntas|Punto]] šalimi, į kurią Egiptas siųsdavo jūrines ekspedicijas dar II tūkst. pr. m. e., arba senovės hebrajų [[Ofiras|Ofiro]] šalimi. Vėliau nusistovėjo sausumos karavanų keliai nuo Jemeno, per [[Hidžazas|Hidžazą]] iki [[Kanaanas|Kanaano]], ir [[Senovės Izraelis]] buvo šio sausumos kelio pabaigoje. Smilkalų prekybos dėka Jemeno valstybės ne tik turtėjo, bet ir tapo įvairių kultūrinių įtakų susikirtimo vieta.
Apie II smilkalų prekyba prarado savo reikšmę, senasis smilkalų kelias sunyko. Tai lėmė ir Senovės Jemeno civilizacijos žlugimą.
eilutė 75 ⟶ 80:
== Visuomenė ir kultūra ==
[[
Senovės Jemenas išvystė labai aukšto lygio vietinę kultūrą, kurią per prekybos kelius veikė įvairios išorinės tradicijos iš šiaurės, Afrikos ir Indijos. Senovės Jemeniečiai pastatė galingus techninius kūrinius, tarp kurių svarbiausios yra užtvankos ir irigaciniai įrenginiai, kaip kad [[Maribo užtvanka]].
=== Valstybė ===
Valstybės senovės Jemen buvo valdomos monarchų, tituluojamų [[mukaribas|mukaribais]] (mkrb) arba karaliais (mlk). Skirtumas tarp šių dviejų terminų nėra išaiškintas iki šiol. Valdovas buvo absoliutus, nors egzistuodavo ir savotiškos didikų valstybės tarybos, vyresniųjų taryba (qyl).
Valstybės stambūs administraciniai vienetai buvo vadinami
=== Kalba ir raštas ===
{{main|Pietų arabų raštas}}
Vietos tautos kalbėjo giminingomis [[senovės pietų arabų kalbos|senovės pietų arabų kalbomis]]. Civilizacija sukūrė savitą rašto sistemą
=== Religija ===
{{main|Senovės Jemeno religija}}
Iki judaizmo ir krikščionybės įtakos, pietų arabai išpažino vietinę religiją, kuri, ir kurios dievybės buvo gimininga kitų [[semitai|semitų]] religijoms. Čia ryškus trijų kosminių kūnų: Veneros, Saulės ir Mėnulio kultas.
Pietų arabai labiausiai garbino [[Venera (planeta)|Veneros]] planetą ''Athtar'' (ʿṯtr), taip pat [[Saulė]]s dievybę, kurios vardas beveik neminimas, bet manoma, kad ji vadinosi ''Šams'', ''Zatzahrana'', ''Zatbadana'', ''Zathimijama''. [[Mėnulis|Mėnulio]] dievybės buvo traktuojamos kaip nacionalinės atskiruose Jemeno regionuose, ir vadinamos skirtingais vardais: ''Almaqah'' (ʾlmqh) Saaboje, ''Amm'' (ʿm) Katabane, ''Wadd'' (wd) Maine ir Ausane, ''Sin'' Hadramaute. Dievus ikonografijoje dažnai simbolizuodavo mėnulio pjautuvas su Athtaro skrituliu virš jo, taip pat tokie gyvūnai, kaip [[jautis]] (mėnulis), [[antilopė]] (Athtar), [[ožys]] (Almakah), [[gyvatė]] (Wadd).
Nuo maždaug II a. Jemeno kultūra santykiavo su monoteistinėmis religijomis [[Judaizmas|Judaizmu]] ir [[Krikščionybė|Krikščionybe]], kurios vadintos bendru terminu
== Bibliografija ==
{{reflist}}
== Nuorodos ==
{{commonscat|Ancient Yemen}}
* Gerlah, E. 1971. ''Smėlio užpustytos šventovės''. Vilnius:Vaga.
|