Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Pirmoji [[stačiatikybė|stačiatikių]] šventovė Kaune pastatyta [[XVI a.]] pabaigoje. [[1620]] m. karalius [[Zigmantas Vaza]] įsakė uždaryti cerkvę [[Kauno senamiestis|Senamiestyje]]. [[1824]] m. įsteigta Kauno stačiatikių [[parapija]]. Nuo [[XIX a.]] iki [[XX a.]] pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
 
[[Kauno soboras|Įgulos soborą]] pritaikius [[Lietuvos kariuomenė]]s bažnyčiai, [[1930]] m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi šių lėšų neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos (iš viso kainavo apie 170 000 litų). Tarp kitų prisidėjo mecenatas [[Sergejus Fanstilis]].
 
Cerkvės projektą [[1932]] m. parengė architektas [[Edmundas Frykas]]. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki [[1935]] m. rudens. Projektuodamas pastatą architektas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos cerkvių formas. Skirtingai nei senojoje cerkvėje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. <ref>[[Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė]]. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4</ref>
44 162

pakeitimai