Aleksandras Makedonietis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 44:
Be šių legendų apie Aleksandro vaikystę yra mažai kas žinoma. [[343 m. pr. m. e.|343]]-[[340 m. pr. m. e.|340]] m. Aleksandro mokytojas buvo [[Aristotelis]]. Tuometinė Makedonija buvo valstybė į šiaurę nuo klasikinės [[Graikija|Graikijos]]. [[340 m. pr. m. e.|340]] metais tėvui kariaujant su Bizantija, Aleksandras numalšino sukilimą [[Trakija|Trakijoje]], karvedžio talentas išryškėjo [[338 m. pr. m. e.|338]] metais Chaironės mūšyje. [[336 m. pr. m. e.]], būdamas dvidešimties metų, Aleksandras tapo [[Makedonijos regionas|Makedonijos]] karaliumi.
=== Persijos užkariavimas ===
[[Vaizdas:Aleksandro zygis.png|350px|thumb|Aleksandro žygiai]]
Eilutė 52:
[[330 m. pr. m. e.|330]]–[[329 m. pr. m. e.|329]] metais užėmė Irano dalį, nužygiavo į Vidurio Aziją, [[327 m. pr. m. e.|327]] metais pasiekė Pandžabą, kitais metais persikėlė per Indą, prie Hidaspo upės sumušė vietinio valdovo kariuomenę, bet išvarginta kariuomenė atsisakė vykti toliau.
Su pagrindinėmis pajėgomis grįžęs į imperijos sostinę Babiloną, netikėtai susirgo ir po 10 dienų mirė. Įpėdinio nepaskyrė ir imperija suskilo į karo vadų valdomas karalystes.
=== Aleksandro mirtis ===
323 m. pr. m. e. gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje Aleksandras ruošėsi būsimajam žygiui į [[Arabijos pusiasalis|Arabiją]]. Kelionei buvo baigiami rengti šimtai laivų, o jų įgulos lavinosi lenktyniaudamos [[Eufratas|Eufratu]]. Tai turėjo būti milžiniško masto ekspedicija - buvo ketinama plaukti įlanka į pietus, kirsti sąsiaurį ir apiplaukti pietinį pusiasalio krantą, o tada traukti [[Raudonoji jūra|Raudonąja jūra]] link [[Egiptas|Egipto]].
Vieną vakarą Aleksandras surengė pokylį savo laivyno vadui [[Nearchas|Nearchui]]<ref>Nearchas: Aleksandro vaikystės draugas iš [[Kreta|Kretos]]. Iš pradžių buvo satrapas Mažojoje Azijoje, paskui karinio laivyno vadas Indijos upėse. Jis nuplukdė Aleksandro laivyną iš Indijos į [[Tigras (upė)|Tigrą]], vėliau aprašė savo žygdarbius veikale (tekstas prarastas), kuris buvo pagrindinis istoriko Ariano šaltinis.</ref>, kitą vakarą - šventę [[Heraklis|Heraklio]] garbei. Puotos pabaigoje Aleksandras vienu dideliu mauku išgėrė visą taurę neskiesto vyno ir iš skausmo taip suriko, tarytum būtų patyręs smūgį. Jam pasidarė silpna, ir tik draugų padedamas nusigavo iki savo lovos. Kitą dieną jis vis dar buvo silpnas, smarkiai karščiavo. Jis vis dar manė netrukus pasveikti ir plauksiąs su savo laivais į Arabiją, bet jo bičiuliai dabar ėmė smarkiai nerimauti.
Tarp karių pasklido žinia, kad karalius sunkiai serga. Artėjant trisdešimt trečiajam jo gimtadieniui karštligė nepasitraukė, skausmas sustiprėjo ir pats Aleksandras suprato, kad galas jau čia pat. Jis nusimovė savo karališkąjį žiedą su antspaudu ir atidavė jį savo draugui Perdikui<ref>Perdikas: Oronto sūnus, buvo vienas iš Aleksandro kariuomenės vadų ir jo asmens sargybinis, o [[324 m. pr. m. e.]] tapo raitininkų vadu, pakeitė Hefaisrioną. Jis buvo paskirtas Aleksandro ir [[Roksana|Roksanos]] sūnaus globėju, bet žuvo karuose dėl valdžios paveldėjimo.</ref>, kad šis galėtų laikinai vykdyti regento pareigas, tačiau kas bus galutinis įpėdinis, liko neaišku. Imperijai grėsė suirutė, jeigu karalius aiškiai neišsakys savo valios. Galiausiai bičiuliai priėjo prie jo lovos krašto ir ėmė maldauti įvardyti savo įpėdinį: Kam palieki savo karalyste? Didžiulėmis pastangomis Aleksandras sušnabždėjo: ''Stipriausiajam.'' Su tais žodžiais Aleksandras užmerkė akis ir mirė<ref>Philip Freeman, „Aleksandras Makedonietis“ [[Vilnius]], Tyto alba, [[2012]] m. 367-370 psl. ISBN 978-9986-16-909-3</ref>.
Iš kart po Aleksandro mirties pasklido gandai, kad karalius buvo nužudytas<ref>Arrian [[1976]] m. In de Sélincourt, Aubrey. Anabasis Alexandri. Penguin Books. ISBN 0-14-044253-7.</ref><ref>Diodorus Siculus [[1989]] m. "Library of History"</ref><ref>Plutarch [[1919]] m. In Perrin, Bernadotte. Plutarch, Alexander.</ref>. Spėjama, kad Aleksandras mirė dėl natūralių priežasčių. Galimas daiktas, kad jis daugelį metų sirgo maliarija. Išgyvenęs daug sunkių sužeidimų, nepaliaujami dizenterijos užkratai ir ypač Indijoje, pradurtas plautis susilpnino jo pasipriešinimą ligai. Prie viso to pridėjo ir besaikis alkoholio vartojimą, įprastas Makedonijos karaliams. Jeigu jį nužudė ne maliarija, plaučių infekcija ar kepenų nepakankamumas, kita galima priežastis, galėjo būti vidurių šiltinė<ref>Philip Freeman, „Aleksandras Makedonietis“ [[Vilnius]], Tyto alba, [[2012]] m. 373 psl. ISBN 978-9986-16-909-3</ref>.
== Po Aleksandro ==
=== Imperijos skilimas ===
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
| |||