Pavilnių regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

598 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
[[Vaizdas:Pavilniu regioninis parkas.png|rightleft|250px150px]]
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}}
 
| iucn_category = V
| image = Puckoriu-atodanga-2.jpg
| caption = Vaizdas nuo Pūčkorių atodangos
| location = [[Vilnius]], {{flag|Lietuva}}
| nearest_city =
| lat_degrees = 54 | lat_minutes =42| lat_seconds = 0 | lat_direction = N
| long_degrees = 25 | long_minutes = 20 | long_seconds =0 | long_direction = E
| map = Lietuva
| area = 21,27 km²
| established = [[1992]] m.
| visitation_num =
| visitation_year =
| governing_body = Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
| vikiteka =
}}
'''Pavilnių regioninis parkas''' yra pietryčių [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Vilnius|Vilniaus miesto]] rytiniame pakraštyje. Tai mažiausias regioninis parkas Lietuvoje, jis užima 2127 ha plotą (miškai 65 %). Parkas įkurtas siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei [[Vilnia|Vilnios]] slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.
 
== Gamtos vertybės ==
 
[[Vaizdas:Puckoriai_exposure.jpg|thumb|300pxleft|240px|Pūčkorių atodangos šlaitas]]
 
Didžiausia parko vertybė  – unikalūs Lietuvoje ledynų tirpsmo vandenų išgraužti (eroziniai) [[raguvynas|raguvynai (kalvynai)]] su būdingomis augalų bendrijomis. Įdomiausios [[Ribiškės|Ribiškių]] ir Iškartų didžiosios erozinės vėduoklės, ilgiausių Lietuvoje atragių (ilgų ir siaurų gūbrių) sistema, [[Tuputiškės|Tuputiškių]] raguvų sistema, Ancučių ir [[Pūčkoriai (Vilnius)|Pūčkorių]] stačiašlaičiai giliai suraižyti raguvyno masyvai, [[Vilnia|Vilnios]] slėnio šlaitai, išraiškingi [[Markučiai|Markučių]] eroziniai latakai ir kt. Įspūdinga [[Vilnius|Vilniaus]] panorama atsiveria nuo Ribiškių kalvų, Vilnios slėniu galima pasigrožėti nuo garsiosios Pūčkorių atodangos. Kalvų šlaituose išlikę eglynų ir plačialapių miškų fragmentai pasižymi turtingomis rūšimis augalų bendrijomis.
 
Viena žymiausių Pavilnių regioninio parko vieta  – [[Pūčkorių atodanga]] į gamtos paminklus įtraukta [[1974]]  m. Tai- aukščiausia ir viena įspūdingiausių atodangų Lietuvoje, išsidėsčiusi dešiniajame [[Vilnia|Vilnios]] krante. Jos aukštis apie 65  m (absoliutus aukštis 173 m), plotis 260  m. Tai natūralus ledyno sustumtų ir ledynų tirpsmo vandens suplautų nuogulų pjūvis.
 
Per parką teka viena vaizdingiausių Lietuvos upių  – [[Vilnia]], kurios slėnis žemupyje įsirėžęs daugiau nei 60  m, o tėkmė nusileidžia net 40  m, taigi Vilnia srūva kaip kalnų ūpokšnis.
 
Pavilnių RP yra daugiau nei 15 puikių regyklų, nuo kurių galima gėrėtis įspūdingais erozinių kalvynų vaizdais ir [[Vilnius|Vilniumi]]. Visa panorama ir puikūs [[Ribiškės|Ribiškių]] kalvyno vaizdai atsiveria nuo Ribiškių kalno. Eroziniais kalvynais galima pasigrožėti nuo regyklų šalia Gurių ir Veršupio gatvių. Nuo Pūčkorių atodangos galima išvysti nepakartojamo grožio Vilnios slėnio panoramą.
 
Parkas pasižymi gausia augalų bendrijų įvairove  – čia galima rasti beveik visus pagrindinius augalijos tipus. Šiame, nors ir arti miesto esančiame parke auga daugiau kaip pusė (apie 750) Lietuvos floros rūšių.
 
== Kultūros paveldas ==
[[Vaizdas:Markuciai park.jpg|thumb|301 px240px|Markučių parkas ir Puškinų koplyčia]]
[[XIII amžius|XIII]]–[[XIV amžius|XIV]] a. [[Pūčkorių piliakalnis]] ir jo papėdėje esanti akmens amžiaus stovykla, [[Rokantiškės|Rokantiškių]] piliavietė, kurioje pirmoji pilis pastatyta apie [[XI amžius|XI]]–[[XII amžius|XII]] a., pilkapiai.
 
Parke yra Ancučių ir [[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnio]] gynybinių įrenginių liekanos, kuriuose apsigyvenę [[šikšnosparnis|šikšnosparniai]]. Įtvirtinimai įrengti [[Lenkija]]i okupavus Vilniaus kraštą.
 
[[Markučiai|Markučių]] dvare [[1948]]  m. įrengtas rusų poeto [[Aleksandras Puškinas|Aleksandro Puškino]] muziejus  – pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje. Prie dvaro yra parkas. Markučių ąžuolyne buvo pirmoji Lietuvos kunigaikščių vasarvietė.
 
[[Vilnia|Vilnios]] slėnio technikos srities vertybės: [[Kučkuriškės|Kučkuriškių]] popieriaus pramonės kompleksas, [[Tuputiškės|Tuputiškių]] kelio serpantinas, [[Pūčkoriai (Vilnius)|Pūčkorių]] patrankų liejyklos liekanos ir vandens malūno kompleksas. Savitas [[Sapieginė]]s vandens rinkimo griovių kompleksas, Ancučių ir [[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnio]] gynybinių įrenginių liekanos.
 
== Laisvalaikis ir pramogos ==
[[Vaizdas:Belmontas.jpg|thumb|301 px240px|Belmonto malūnas ir Pūčkorių atodanga]]
Vaizdingas parko kraštovaizdis puikiai tinka trumpalaikėms išvykoms į gamtą. Galima paklajoti pažintiniais pėsčiųjų takais, pasigėrėti unikaliomis panoramomis, apsilankyti jaunųjų gamtininkų stotyje Pavilnyje. [[Vilnia|Vilnios]] slėnis  – gera ornitologinių ekskursijų vieta. Žiemą čia puikios sąlygos slidinėti, veikia 5 keltuvai slidininkams, praktikuojamas ir kalnų slidinėjimas.
 
Pagrindinis pėsčiųjų pažintinis takas (ilgis apie 28 km) susideda iš trijų dalių: 1) [[Ribiškės]]–[[Pūčkoriai (Vilnius)|Pūčkoriai]] (12 km); 2) Barsukynė  – [[Sapieginė]] (10 km); 3) [[Sapieginė]]–[[Belmontas]] (6 km). Pažymėta šiaurinė pagrindinio pažintinio tako atkarpa (apie 6 km). Pūčkorių istorinis pažintinis pėsčiųjų takas po vaizdingą Vilnelės slėnį prasideda ties Pūčkorių atodanga.
 
Gražiais [[Vilnia|Vilnios]] slėnio ir [[Belmontas|Belmonto]] vaizdais siūloma pasigrožėti jodinėjant čia pat esančio žirgyno arkliais.