Josquin des Prez: Skirtumas tarp puslapio versijų

32 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
1477 m. balandžio 19 d. dokumente minima, kad Žoskenas dainuoja [[Anžu]] kunigaikščio Renė dvare [[Provanso Eksas|Provanso Ekse]]. Spėjama, kad jis galėjo atvykti į Eksą jau apie 1775 m. ir išbūti jame iki 1778 ar iki 1780 m (kunigaikščio mirties). 1483 m. Žoskenas dokumentuotas Kondė siur Lesko miestelyje (dabartinės Prancūzijos ir Belgijos pasienyje), kaip mirusio dėdės paveldėtojas. Žoskeno gyvenimas iki 1483 m. nežinomas. Spėjama, kad jis galėjo dainuoti pas Prancūzijos karalių [[Liudvikas XI|Liuviką XI]]-ąjį Paryžiuje (Renė Anžu [[choras]] po jo mirties perėjo karaliaus žinion). Kitu spėjimu, jis iškart keliavo į Italiją, galbūt net į Vengriją. Dainininkams tuo metu buvo įprastas nuolatinis keliavimas ieškant patronų. 1484 m. birželio 19 d. Žoskenas dokumentuotas kapeliono tarnystėje pas kardinolą Ascanio Sforza [[Milanas|Milane]]. Vatikano archyvai liudija, kad jis tikėjosi gauti Sent Obeno parapijos Prancūzijoje [[beneficija|beneficiją]], kurios visgi negavo. Kartu dokumentuota, kad Milane Žoskenas [[Sforcos|Sforcoms]] tarnavo iki 1489 m.
 
1489 m. Žoskenas pradėjo giedoti popiežiaus [[Inocentas VIII|Inocento VIII]]-ojo koplyčioje, vėliau [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]]-ojo Bordžijos. [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] sienoje buvo rastas užrašas JOSQUINJ, kuris, galbūt, gali būti Žoskeno vienintelis išlikęs autografas (tuo metu buvo įprasta Siksto koplyčioje dainuojantiems dainininkams užrašyti savo vardą sienoje). Nežinoma, kada baigėsi Žoskeno kontraktas (spėjama, kad Žoskenas galėjo būti „paskolintas“ Sforcų į popiežiaus koplyčią). Į Milaną Žoskenas grįžo kažkuriuo metu ikitarp 1495 ir 1499 m. Spėjama, kad Žoskenas tuopo metuto tarnavo Prancūzijos karaliui [[Liudvikas XII|Liudvikui XII]]-ajam, kuris tuomet užėmė miestą ir daugelį įtakingų milaniečių įkalino, įskaitant valdančios Sforcų šeimos narį, Žoskeno patroną Ascanio Sforza. Tai spėjama iš to, kad keletas Žoskeno ankstyviausių to meto darbų buvo parašyti Prancūzijos dvarui. XVI a. muzikos teoristas Heinrich Glarean mini, kad Žoskeno [[motetas]] „Memor esto verbi tui servo tuo“ („Prisimink savo žodį tavo tarnui“) parašytas tam, kad priminti, kad [[karalius]] skolingas beneficiją.
 
1503 m. balandį Žoskenas persikėlė į [[Ferara|Ferarą]], pasamdytas hercogo Ercole d’Este, kuris buvo Liudviko XII-ojo sąjungininkas. Išlikę du herogohercogo patarėjų laiškai, kuriuose aptariama naujo dvaro choro kapelmeisterio kandidatūra ir jame Žoskenas lyginamas su kitu garsiu to meto kompozitoriumi [[Heinrich Isaac]]. Viename laiške teigiama, kad Žoskenas kuria muziką geriau, kitame atkreipiamas dėmesys, kad Žoskenas kainuos daugiau nei Isakas (200 dukatų vietoj 120), bei minima, kad su Isaku lengviau rasti bendrą kalbą, nes Žoskenas kuria tada, kada jis nori, o ne tada, kada kitas nori. Tai vienintelis žinomas liudijimas apie Žoskeno asmenybę. Nepaisant Žoskeno kainos [[hercogas]] kapelmeisteriu pasamdė jį. TačiauPraėjus po porosporai mėnesių nuopo Žoskeno atvykimo į Ferarą, miestą apėmė [[maras]]. Hercogas pasitraukė į užmiestį, Žoskenas paliko miestą neišbuvęs jame nė metų
 
[[Vaizdas:Josquin Missa BV Kyrie.jpg|thumb|right|340px| XVI a. [[manuskriptas]] su „Missa de Beata Virgine“ pradžia, Vatikano biblioteka)]]
Po to Žoskenas grįžo į gimtąsias vietas Šiaurės Prancūzijoje, apsigyveno Kondė siur Lesko miestelyje, kuriame turėjo nuosavybės ir 1504 m. gegužės 3 d. užėmė provosto (ūkio administratoriaus) postą Kondė bažnyčioje. Minima, kad 1508-09 m. [[Buržas|Buržo]] katedros vadovybė bandė prisivilioti Žoskeną dirbti choro kapelmeisteriu, tačiau Žoskenas, spėjama, daugiau nebepaliko Kondė, kuriame taip pat buvo suorganizuotas puikus [[choras]]. Žoskenas mirė 1521 m. rugpjūčio 27 d. Mirties priežastis nežinoma. Buvo palaidotas Kondė bažnyčioje. [[NapoleonoPrancūzijos revoliuciniai karai|NapoleonoPrancūzijos revoliucinių karų]] metu 1793 m. [[bažnyčia]] buvo sugriauta ir kompozitoriaus kapas pražuvo. Kapo užrašas visgi išliko užrašytas XVII a. manuskripte.
 
== Kūryba ==
9 336

pakeitimai