Josquin des Prez: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
Jokių tikrų žinių apie Žoskeno gimimo aplinkybes nėra. Anksčiau biografai jį siejo su kitu Žoskenu, gimusiu 1440 m. ir dainavusiu Italijoje (šį faktą galima rasti biografijose išleistose iki pat 2000 m.). Dar didesnio netikrumo įnešė aplinkybė, kad Žoskeno vardas tuo metu buvo labai paplitęs. Spėjama, kad ''des Prez'' greičiau yra pravardė, nei tikra pavardė. Gimimo vieta, taip pat, nežinoma. Spėjama, kad jis galėjo gimti dabartinės Belgijos [[Heno grafystė|Heno provincijos]] pietuose arba [[Pikardija|Pikardijos]] šiaurėje, Sen Kventino miestelyje. Spėjama, kad jis gimė 1450-ųjų viduryje. Sen Kventino parapijos archyvuose minimas choro berniukas, vardu Žoskenas. Apie Žoskeno muzikinį lavinimasį, taip pat nežinoma nieko. Yra spėjimas, kad jis galėjo būti pažįstamas su vyresniu kompozitoriumi Johannus Ockeghem, nes keliuose ankstyviausiuose Žoskeno kūriniuose yra tiesioginių referencijų į Johannus Ockeghem kūrybą.
 
1477 m. balandžio 19 d. dokumente minima, kad Žoskenas dainuoja [[Anžu]] kunigaikščio Renė dvare [[Provanso Eksas|Provanso Ekse]]. Spėjama, kad jis galėjo atvyktįatvykti į Eksą jau apie 1775 m. ir išbūti jame iki 1778 ar iki 1780 m (kunigaikščio mirties). 1483 m. Žoskenas dokumentuotas Kondė siur Lesko miestelyje (dabartinės Prancūzijos ir Belgijos pasienyje), kaip mirusio dėdės paveldėtojas. Žoskeno gyvenimas iki 1483 m. nežinomas. Spėjama, kad jis galėjo dainuoti pas Prancūzijos karalių [[Liudvikas XI|Liuviką XI]]-ąjį Paryžiuje (Renė Anžu [[choras]] po jo mirties perėjo karaliaus žinion). Kitu spėjimu, jis iškart keliavo į Italiją, galbūt net į Vengriją. Dainininkams tuo metu buvo įprastas nuolatinis keliavimas ieškant patronų. 1484 m. birželio 19 d. Žoskenas dokumentuotas kapeliono tarnystėje pas kardinolą Ascanio Sforza [[Milanas|Milane]]. Vatikano archyvai liudija, kad jis tikėjosi gauti Sent Obeno parapijos Prancūzijoje [[beneficija|beneficiją]], kurios visgi negavo. Kartu dokumentuota, kad Milane Žoskenas [[Sforcos|Sforcoms]] tarnavo iki 1489 m.
 
1489 m. Žoskenas pradėjo giedoti popiežiaus [[Inocentas VIII|Inocento VIII]]-ojo koplyčioje, vėliau [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]]-ojo Bordžijos. [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] sienoje buvo rastas užrašas JOSQUINJ, kuris, galbūt, gali būti Žoskeno vienintelis išlikęs autografas (tuo metu buvo įprasta Siksto koplyčioje dainuojantiems dainininkams užrašyti savo vardą sienoje). Nežinoma, kada baigėsi Žoskeno kontraktas (spėjama, kad Žoskenas galėjo būti „paskolintas“ Sforcų į popiežiaus koplyčią). Į Milaną Žoskenas grįžo kažkuriuo metu iki 1499 m. Spėjama, kad ŽskenasŽoskenas tuo metu tarnavo Prancūzijos karaliui [[LiudvikasXIILiudvikas XII|Liudvikui XII]]-ajam, kuris tuomet užėmė miestą ir daugelį įtakingų milaniečių įkalino, įskaitant valdančios Sforcų šeimos narį, Žoskeno patroną Ascanio Sforza. Tai spėjama iš to, kad keletas Žoskeno ankstyviausių to meto darbų buvo parašyti Prancūzijos dvarui. XVI a. muzikos teoristas Heinrich Glarean mini, kad Žoskeno [[motetas]] „Memor esto verbi tui servo tuo“ („Prisimink savo žodį tavo tarnui“) parašytas tam, kad priminti, kad [[karalius]] skolingas beneficiją.
 
1503 m. balandį Žoskenas persikėlė į [[Ferara|Ferarą]], pasamdytas hercogo Ercole d’Este, kuris buvo Liudviko XII-ojo sąjungininkas. Išlikę du herogo patarėjų laiškai, kuriuose aptariama naujo dvaro choro kapelmeisterio kandidatūra ir jame Žoskenas lyginamas su kitu garsiu to meto kompozitoriumi [[Heinrich Isaac]]. Viename laiške teigiama, kad Žoskenas kuria muziką geriau, kitame atkreipiamas dėmesys, kad Žoskenas kainuos daugiau nei Isakas (200 dukatų vietoj 120), bei minima, kad su Isaku lengviau rasti bendrą kalbą, nes Žoskenas kuria tada, kada jis nori, o ne tada, kada kitas nori. Tai vienintelis žinomas liudijimas apie Žoskeno asmenybę. Nepaisant Žoskeno kainos [[hercogas]] kapelmeisteriu pasamdė jį. Tačiau po poros mėnesių nuo Žoskeno atvykimo į Ferarą, miestą apėmė [[maras]]. Hercogas pasitraukė į užmiestį, Žoskenas paliko miestą neišbuvęs jame nė metų
 
[[Vaizdas:Josquin Missa BV Kyrie.jpg|thumb|right|340px| XVI a. [[manuskriptas]] su „Missa de Beata Virgine“ pradžia, Vatikano biblioteka)]]
9 336

pakeitimai