Asmenvardžių adaptavimas lietuvių kalboje: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S + nuoroda.
Sužymėjau nepagrįstus teiginius; įdėjau nuorodą; pataisiau kelias klaidas. Dar yra likę šališkų, neva Zinkevičium grįstų teiginių - reiks patikrint.
Eilutė 1:
{{abejotinas}}
'''Adaptuotoji asmenvardžio forma''' [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] – būdas užrašyti kitos kalbos [[asmenvardis|asmenvardžius]] lietuviškame rašte{{faktas}}. Iš esmės tai yra sulietuvinta asmenvardžio forma, gaunama fonetiškai transkribuojant (perrašant) svetimos kalbos asmenvardį, pvz., [[James Cook]] transkribuojamas į {{Lt|Džeimsas Kukas}}. Šiuo pavyzdžiu ''J'' tariasi kaip ''Dž'', ''a'' žodžio viduryje kaip ''ei'', ''e'' nesitaria, ''C'' tariasi kaip ''K'', ''oo'' tariasi kaip ''u''. Prie gauto rezultato dar pridedamos lietuviškos galūnė ''-as'', taip iš ''James Cook'' gaunamas ''Džeimsas Kukas''{{faktas}}. Sovietmečiu tai buvo pagrindinis asmenvardžių rašymo būdas{{faktas}}, po [[1990]] m. rašyba tapo įvairi – rašoma tiek originalo kalba, tiek ir sulietuvintai{{faktas}}.
 
Adaptavimo lygyslygis gali būti įvairus{{faktas}}. Originalaus vardo perrašymas nenaudojant fonetinės transliteracijos, bet pridedant lietuviškas galūnes yra vadinamas sugramatinta asmenvardžio forma, pvz., ''Jamesas Cookas''. Fonetinė transkribcija nepridedant lietuviškos galūnės yra vadinama nesugramatinta sulietuvinta asmenvardžio forma, pvz., ''Džeims Kuk''. Šis būdas naudojamas užrašant ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius{{faktas}}.
 
Pagal [[VLKK]] nutarimą, lotyniško pagrindo abėcėles vartojančių kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t.y. pateikiami pagal tarimą. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami. Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose)<ref>
{{cite web |url=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41265&p_query=&p_tr2= |title=VLKK nutarimas dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos
|author=VLKK |date=1997-06-19 |work= |quote = 5.1. Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t.y. pateikiami pagal tarimą.
 
5.2. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami.
 
Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose). |publisher=lrs.lt |accessdate=2013-03-20}}</ref>.
 
Adaptavimo lygys gali būti įvairus. Originalaus vardo perrašymas nenaudojant fonetinės transliteracijos, bet pridedant lietuviškas galūnes yra vadinamas sugramatinta asmenvardžio forma, pvz., ''Jamesas Cookas''. Fonetinė transkribcija nepridedant lietuviškos galūnės yra vadinama nesugramatinta sulietuvinta asmenvardžio forma, pvz., ''Džeims Kuk''. Šis būdas naudojamas užrašant ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius.
 
Pagal [[VLKK]] nutarimą, asmenvardžių rašyba turi atitikti tikslinę auditoriją: į plačiąją visuomenę ir ypač vaikus orientuotoje literatūroje vartotina adaptuotoji, o mokslinėje ir enciklopedinėje – originalioji asmenvardžio forma. Be to, galima rašyti abidvi formas (vieną iš jų nurodant skliausteliuose).
 
== Privalumas ==
Pagrindinis adaptuotosios formos privalumas – aiškus tarimas net nežinant užsienio kalbos tarimo taisyklių, lengvesnis nei užsienio kalba tarimas (pvz., Dilthey = ''Diltėjus''), kaitomos galūnės (nors kai kuriais atvejais ir nekaitomos, pvz., [[Michel Platini]] = ''Mišelis Platini''). Privalumas yra abejotinas, nes asmenvardis (ypač trumpas) yra neatpažįstamai sudarkomaspakeičiamas{{faktas}}, be to adaptuojant reikia žinoti kalbos, iš kurios adaptuojama tarimo taisykles, pvz., angliška pavardė Thomas adaptuojama į lietuvių kalbą kaip ''Tomas''<ref>Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T.11. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1983. P. 349. Įrašai: Tomas Dilanas, Tomas Sidnis Džilkristas, Tomas Viljamas Aizekas.</ref>, o prancūziška pavardė Thomas kaip ''Toma''<ref>Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T.11. P.348. Įrašai: Toma Ambruazas, Toma de Tomonas Žanas</ref>, todėl pagrįstą adaptuotą asmenvardžio formą gali sudaryti tik specialistas.
 
== Trūkumai ==
Adaptuotoji asmenvardžio forma turi daugybę trūkumų.
* Neįmanoma rasti autentiškos informacijos apie [[Wolfgang Amadeus Mozart]] naudojant užklausą ''Volfgangas Amadėjus Mocartas''.
* Įpratus naudoti adaptuotas asmenvardžio formas būtini žinynai su pateiktomis originalo formomis{{faktas}}.
* Adaptuotos formos netiksliai atspindi tikrąjį vardų tarimą, kuris kartais būna nelengvai išaiškinamas arba net nežinomas<ref>Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija. T. 6: Lietuvių kalba naujausiais laikais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. P. 189</ref>.
* Adaptuotoji asmenvardžio forma priveda prie kurioziškų situacijų: tas pats dokumentas, knyga gali turėti skirtingus autorius{{faktas}}. Tai apsunkina paiešką bibliotekose{{faktas}}, internete{{faktas}}. Tačiau VLKK sudarius vieningą asmenvardžių sąrašą šio trūkumo nebeliktų.
* Adaptavimo taisyklės kiekvienai kalbai yra skirtingos. Tas pats žmogus gali įgyti skirtingus asmenvardžius priklausomai nuo to iš kurios kalbos perrašoma. Pavyzdžiui, Latvijos gyventojas [[Ivars Kalninš]] adaptuojamas į lietuvių kalbą kaip ''[[Ivaras Kalninis]]'' – perrašant iš latvių kalbos pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, kaip reikalauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pvz., ''Bėrzinis'' (vietoj Bērziņš), ''Krūminis'' (vietoj Krūmiņš) <ref>{{cite web |url=http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html |title=Valstybinė lietuvių kalbos komisija / Adaptavimas |author=Valstybinė lietuvių kalbos komisija |date= |work= |quote=4.4 punktas: Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš). |publisher= |accessdate=8 February 2013}}</ref>, tačiau to paties žmogaus vardas adaptuojant iš rusų kalbos jau užrašoma kitaip, pvz., Иварс Калныньш užrašomas jau kaip ''Ivarsas Kalninšas'' <ref>{{cite web |url=http://www.teatrai.lt/i-lietuva-atvyksta-legendinis-aktorius-ivarsas-kalninsas.html |title=Į Lietuvą atvyksta legendinis aktorius Ivarsas Kalninšas |author= |date=2012-01-18 |work= |publisher= |accessdate=8 February 2013}}</ref> (vėlgi kaip reikalauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija). Tačiau to būtų galima išvengti, jei visuomet adaptuojama būtų tik iš originalaus (esančio pase, asmens tapatybės kortelėje) asmenvardžio varianto.
* Asmenvardžio, konkrečiai pavardės, adaptavimas lemia, kad Lietuvos Respublikos pilietis ištekėjęs/vedęs užsienietį gali įgyti kitokią nei sutuoktinis pavardę. Pavyzdžiui, moteris ištekėjusi už užsieniečio su raide W pavardėje, Lietuvos Respublikos išduotame pase įgyja pavardę be [[w]] raidės. Tai sukelia daug nepatogumų<ref>
{{cite web |url=http://www.tiesa.com/zinios/news/show/641.html |title=Vargas dėl pavardės |author=Evelina Uždavinytė |date=2010-04-01 |work= |publisher= |accessdate=4 February 2013}}</ref><ref>
eilutė 22 ⟶ 30:
* Adaptuotoji asmenvardžio forma gali būti įžeidi, nes asmens vardas ir pavardė yra neatpažįstamai sudarkomas ir gali įgyti visai kitą prasmę. Pvz., lietuvių delegacija [[Versalio taika|Versalio taikos]] derybose Antantės misijos vadovą prancūzą Jacques Reboul įvardindavo kaip ''Riebulis'' <ref>
{{cite book |last=Klimas |first=Petras |authorlink=Petras Klimas |title=Iš mano atsiminimų |url= |accessdate= |year=1990 |publisher=Lietuvos enciklopedijų redakcija |location=Vilnius |isbn= |page=205 |pages=}}</ref>.
* Adaptuota asmenvardžio forma iškraipo žmogaus kilimo vietą ir tautinę priklausomybę, pvz., rumuno ar moldavo pavardė Munteanu (verčiant pagal prasmę – kalnietis arba valachas) lietuvių kalba užrašyta kaip ''Muntianas'' gali būti palaikyta kaip armėniška{{faktas}}.
* Vakarų Europoje užrašant tikrinius vardus (asmenvardžius ir vietovardžius) skiriamas akcentas rašybai, o Rusijoje – tarimui<ref>
{{cite web |url=http://www.oocities.org/ukrterm/slavfile.htm |title=Транслитерация как составная часть национальной орфографии, или еще раз об искусственной изоляции |author=Федор Бурлацкий |date= |work= |quote = В данном случае это выглядит вот как: если на Западе приоритет отдается написанию, а на произношение почти никакого внимания не обращается, то мы — наоборот, приоритет будем отдавать именно произношению: не важно, как наши собственные имена будут писаться, важно то, чтобы их в других странах правильно произносили. |publisher= |accessdate=4 February 2013}}</ref>. Daugelis asmenybių yra žinomos tik vardais, kurie yra transkribuoti (perrašyti) iš rusų kalbos{{faktas}}.
 
== Atsiradimas ==
Iki [[Lietuvių tautinis sąjūdis|tautinio lietuvių sąjūdžio]] lietuvių kalba raštuose buvo naudojama retai, išsilavinę lietuviai rašto kalbai naudodavo lotynų arba lenkų kalbą, nuo 19 amžiaus ir rusų. Viduramžių lenkų ir lotynų (ir kitose Europos kalbose) raštuose adaptavimas nebuvo svetimas, pvz., taip [[René Descartes]] lotyniškame rašte tapo ''Renatus Cartesius''. Visgi dažniausiai vardui būdavo randamas ekvivalentas, o pavardė likdavo nepakeista. Tačiau nuo [[švietimo epocha|švietimo epochos]] vardų adaptavimo atsisakyta{{faktas}}. Adaptavimo atsisakyta ir lenkiškame rašte{{faktas}}. 19 amžiaus bėgyje lenkiška įtaka vis silpnėjo, ypač tautinio atgimimo metu buvo atmetama viskas kas lenkiška. [[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] laikotarpiu oficialiai buvo leidžiama naudoti tik lietuvišką raštą parašyta kirilica, rusiška atmaina. Šie tekstai buvo rašomi civiliniu šriftu (гражданский шрифт), liaudyje vadintu [[graždanka]]. Nors reforma lietuvių ir nebuvo priimta (daugiau dėl religinių motyvų, nes buvo manoma, kad taip siekiama supravoslavinti <ref>
{{cite book |last= |first= |authorlink=Petras Klimas |title=Lietuvos istorija red. A. Šapoka|url= |accessdate= |year=1936 |publisher=Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija |location=Kaunas |isbn= |page=498 |pages=}}</ref>, tačiau rašyba įtakojo ypač vaikus, nes mokymas valdiškose mokyklose ir gimnazijose buvo dėstomas [[rusų kalba]]. Rašte rusų kalba yra įprasta ir savaime suprantama perrašyti asmenvardžius iš lotyniškosios abėcėlės pagrindu į kirilicą, nes naudojamas visai kitas raidynas, kaip kad naudojama kitose raštuose, pvz., savaime suprantama japonų kalboje naudoti [[katakana]] rašmenis užrašant svetimvardžius. Tačiau lotynišką abėcėlę naudojančiam raštui perrašymas iš kitos lotynišką raštą naudojančios kalbos buvo beprasmis{{faktas}}. Taip už pagrindą lietuviškame rašte buvo paimta rusiška užsieniečių vardų užrašymo praktika. Be to lietuvių kalba dar nebuvo sunorminta, naudoti skirtingi adaptavimo būdai: net iki absoliutaus lietuvinimo, pvz., Robinson Crusoe tapo ''Rubinaitis Peliuzė''; dažnai buvo naudojama stipriai adaptuota forma pridedant lietuviškas priesagas ir galūnes nelietuviams. Apskritai užrašymo tradicija 20 amžiaus pradžioje priklausė nuo spaudos leidinio: vieni naudojo originalią rašybą, kiti – adaptuotą asmenvardžio rašybą{{faktas}}.
 
Mažiau adaptuotos formos buvo naudojamos vakarų Europoje. Dažniausiai vardui būdavo randamas ekvivalentas, o pavardė likdavo nepakeista. Pavyzdžiui, 17 amžiuje į Berlyną ir apylinkes atsikėlę prancūzų [[hugenotai|hugenotų]] pavardes išlaikė nepakitusias, iki šiol Berlyne yra žmonių su prancūziška užrašymo tradicija: Fontane, de Maizière, de la Motte Fouqué, Lenné, Lefèvre <ref>{{cite web |url=http://www.berlin.de/775/stadt-der-vielfalt/vielfalt-in-berlin/2655-2266-die-hugenotten.html |title= Die Hugenotten. Hochqualifizierte Flüchtlinge (réfugiés) aus Frankreich |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=18 February 2013}}</ref> ar ir šitokios užrašymo praktikos nekeitė net nacistai. Nors [[JAV]] yra anglakalbėangliakalbė šalis, žmonių pavardės teberašomos pagal šalies kalbos iš kurios atvyko taisykles (tik be [[diakritiniai ženklai|diakritinių ženklų]]), pvz., pavardės kilusios iš vokiečių kalbos taisykles garsas š užrašomas kaip sch, bet ne kaip sh: Dave Schultz, Debbie Wasserman Schultz. Visuotinės vardų adaptavimo praktikos vakarų Europoje niekada nebuvo{{faktas}}.
 
Tarpukario Lietuvoje mokslinėje, publicistinėje literatūroje buvo sekama vakarų Europos tradicija, t. y. asmenvardžiai buvo rašomi taip kaip originale, pvz., [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas]] [[Winston Churchill]] buvo ir užrašomas kaip ''Churchill''{{faktas}}. Tik vaikams skirtoje literatūroje buvo taikoma adaptuota asmenvardžio forma – italų renesanso epochos menininkas Michelangelo buvo užrašomas kaip ''Mykolas Angelas''{{faktas}}, o pirmasis JAV prezidentas [[George Washington]] buvo užrašomas kaip ''Jurgis Vašingtonas''{{faktas}}.
 
Po 1940 m., galutinai po 1944 m., dėl tarybinės okupacijos ryšiai su vakarų Europa nutrūko. Žinios daugiausiai pasiekdavo per Maskvą, per [[Rusų kalba|rusų kalbą]]. Rusų kalboje visi ne rusų kalbos asmenvardžiai yra [[transliteracija|transliteruojami]]. Vietoj to, kad išsiaiškinti, kaip buvo rašomas asmenvardis originale, buvo nueita lengviausiu keliu<ref>Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija. T.6: Lietuvių kalba naujausiais laikais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. P. 189</ref> imta transliteruoti iš rusų kalbos į lietuvių. Tokiu būdu ''Winston Churchill'', rusų kalboje buvo transliteruotas į ''Уинстон Черчилль'', o iš pastarosios dar sykį transliteruotas į lietuvių kalbą kaip ''Vinstonas Čerčilis'' arba net ''Vinstonas Čiurčilis''.
 
Tokia dvigubo transliteravimo praktika nebuvo naudojama kitose [[TSRS]] respublikose naudojančių lotynišką raštą. Paskui lietuvius transliteruoti imta ir [[latvių kalba|latvių kalboje]]. Estai dėl Suomijos kaimynystės ir suomių kalbos artumo pajėgė atsispirti šiai ydai<ref>Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija. T. 6: Lietuvių kalba naujausiais laikais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. P. 189</ref>. Adaptuotų asmenvardžio ir vietovardžių formų nenaudojo užsienio lietuviai{{faktas}}. Taip pat adaptuotų formos nebuvo naudojamos [[Užkarpatė]]je gyvenančių vengrų{{faktas}} ir [[Lietuvos TSR]], [[Baltarusijos TSR]] ir [[Ukrainos TSR]] gyvenančių lenkų{{faktas}}.
 
Ši vardų adaptavimo praktika didelio nepasitenkinimo nesukėlė{{faktas}}. Per 1941 metų trėmimą nukentėjo inteligentai, pedagogai. 1944 metais vengdami grįžtančios tarybinės santvarkos ir galimų represijų daug išsilavinusių žmonių paliko Lietuvą. Vyresniajai kartai išmirštant, originalus vardo užrašymas pasimiršo{{faktas}}, be to su adaptuotąja forma jaunesnio amžiaus lietuviai jau buvo susipažinę mokykloje{{faktas}}. Oficiali kalba Tarybų Sąjungoje buvo rusų, asmens tapatybę liudijančiuose dokumentuose buvo naudojama rusų kalba, tačiau lotynišką abėcėlę naudojančioms sąjunginėms respublikoms buvo padaryta išimtis: TSRS pase išduotame Lietuvos TSR įrašai būdavo pradubliuotidubliuoti lietuviškai. Pvz., net žmogus gimęs [[Rusijos TFSR]], rusų tautybės asmuo su vardu Ivan Ivanov atsikėlęs į Lietuvos TSR ir čia gavęs pasą, jo vardas lietuviško paso dalyje perrašomas kaip Ivanas Ivanovas. Per dešimtmečius prie tokios tvarkos žmonės įprato, todėl daugeliui žmonių iki šiol yra kaip ir savaime suprantama, kad užsieniečio vardas gali turėtibūti „lietuvišką“ užrašymąsulietuvintas.
 
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1990 metais, tarybiniais metais įvesta tikrinių vardų užrašymo tvarka liko. Šiuo metu kai kurie visuomenės veikėjai ragina atsisakyti tarybinės tvarkos ir grįžti prie vakarų Europos asmenvardžių rašymo tradicijos <ref>{{cite web |url=http://www.balsas.lt/naujiena/115778 |title= Ar grįšime ton pačion pelkėn? |author=Saulius Spurga |date= 2007-06-06 |work= |publisher= |accessdate=7 February 2013}}</ref>. Esamu laiku, pasaulyje, adaptuotoji asmenvardžių forma rašte lotyniškos abėcėlės pagrindu vis dar naudojama tik{{faktas}} lietuvių ir latvių kalbose.
 
== Bandymai atsisakyti ==
Adaptuotų formų naudojimas dėl daugybės trūkumų yra komplikuotas, tai buvo suprasta dar tarybiniais metais. Dar 1961 metais centrinio komiteto prie [[Lietuvos mokslų akademija|Mokslų akademijos]] nurodymu buvo sudaryta Lietuvių kalbos komisija. Jos tikslas buvo suvienodinti asmenvardžių rašymą, nes tas pats asmuo dažnai buvo užrašomas skirtingomis asmenvardžio formomis, išsiaiškinti tikrąjį vardo tarimą. Jau tada buvo aišku, kad adaptuotų formų naudojimas yra neperspektyvus{{faktas}}, nemažai{{faktas}} lietuvių kalbininkų ragino grįžti prie originalios svetimų vardų rašybos. 1977 komisijoje buvo linkstama naudoti originalius asmenvardžius{{faktas}}, bet tam pasipriešino komisijos nariai funkcionieriai{{faktas}}. Buvo rastas kompromisas: mokslinėje literatūroje naudoti originalią rašybą, o populiarioje – adaptuotą{{faktas}}. Nutarimas nebuvo valdžios patvirtintas. 1985 m. dar sykį buvo nuspręsta mokslinėje literatūroje naudoti originalų asmenvardį, o populiarioje – adaptuotą, bet nutarimas neįsigaliojo, nors niekas nebalsavo prieš<ref>Zigmas Zinkevčius. Lietuvių kalbos istorija. T. 6: Lietuvių kalba naujausiais laikais. Mokslo ir enciklopedijų leidykla. ISBN 5-420-00102-5. P. 189</ref>. Tik 1988 m. originali asmenvardžių rašyba buvo įteisinta <ref>Zigmas Zinkevčius. Lietuvių kalbos istorija. T. 6: Lietuvių kalba naujausiais laikais. Mokslo ir enciklopedijų leidykla. P. 190</ref>.
 
== Bandymai išlaikyti ==
[[Vaizdas:Hubei-S334-Entering-Yiling-4848.jpg|thumb|Kinų rašto transliteracija į lotynišką abėcėlę Jilingo apskrityje esančiame kelio ženkle]]
Nors originali rašyba galima nuo [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] epochos, tačiau iki šiol adaptuota forma plačiai naudojama, o bandymai jos atsisakyti{{faktas}} sukelia pasipriešinimą. Šiuo metu asmenvardžių rašyboje (ir Vikipedijoje) yra sumaištis{{faktas}}: naudojamos ir originalios, ir adaptuotos, ir sugramatintos (su apostrofa arba be) asmenvardžio formos. Pavyzdžiui, buvęs JAV prezidentas [[George Bush]] yra užrašomas ir originaliai, ir adaptuota asmenvardžio forma kaip ''Džordžas Bušas'', arba sugramatintai kaip ''Georgas Bushas'' ar ''George’as Bush’as'', pateikiamos lygiagrečiai adaptuota, o skliausteliuose originalios: ''Džordžas Bušas (George Bush)''. Grožinėje literatūroje absoliučiai vyrauja adaptuoti asmenvardžiai{{faktas}}.
 
Grupė senosios kartos kalbininkų reikalauja naudoti adaptuotą asmenvardžio formą, t.y. lietuvinti absoliučiai visus svetimvardžius<sup>nuoroda?</sup>{{faktas}}. Bandymus atsisakyti adaptavimo vadina kaip „lietuvių kalbos išdavyste“{{faktas}}. Prieštaraujant originaliai rašybai dažniausia išreiškiama tokia nuomonė: kaip reikės užrašyti japoniškus, kiniškus, graikiškus vardus?{{faktas}} Dažnai kaip pašaipą pateikiami hieroglifai ar arabiškos raidės ir siūloma perskaityti{{faktas}}. Tokios abejonės yra nepagrįstos, nes visose kalbose naudojančiose nelotynišką alfabetą yra parengtos transliteravimo taisyklės, pvz., užrašyti kinų kalbą lotyniškomis raidėmis naudojama [[pinyin]] sistema, baltarusių kalba naudoja [[lacinka]], rusų kalboje naudojama [[ISO 9]] standarto transliteracija, perrašant iš japonų kalbos patys japonai naudoja [[romadži]] sistemą.
 
== Taip pat skaitykite ==