Kepenys: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Leber Schaf.jpg|thumb|300px|Avies kepenys]]

'''Kepenys''' ({{gr|hepar}}) – stambiausia [[virškinimas|virškinimo]] liauka bei didžiausias vidaus [[organas]]. Išoriškai susideda iš didžiausios dešiniosios (''lobus dexter'') kiek mažesnės kairiosios (''lobus sinister''), uodeginės ir kvadratinės skilčių. Dešinioji skiltis išsidėsto po [[diafragma|diafragmos]] dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po [[šonkaulis|šonkaulių]] lanko, kairioji – guli 8-10 cm kairiau [[stuburas|stuburo]], jos šonkauliai beveik nedengia. Kairiosios skilties apatinis kraštas apčiuopiamas giliai įkvėpus.<br /> Kepenys atlieka labai daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Kaip egzogeninė virškinimo liauka gamina tulžį[[en:gall blader]], kurią latakais išskiria į dvylikapirštę žarną; tulžis emulguoja riebalus, suaktyvina [[Fermentai|fermentą]] lipazę. <br />Į kepenis per vartų veną ateina veninis kraujas iš pilvo ertmėje esančių virškinimo organų, pradedant stemplės pilvine dalimi ir baigiant tiesiosios žarnos pradžia. Kepenyse vyksta daug įvairių metabolinių procesų - baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų junginių sintezė arba skaidymas, detoksikacinės reakcijos - neutralizuojami endogeniniai ir egzogeniniai junginiai, pavyzdžiui, sintetinamas galutinis baltymų apykaitos produktas - šlapalas, gaminami kraujo krešumo faktoriai.<br /> Kepenys atlieka ir kraujo telkinio funkciją - taip reguliuojamas cirkuliuojančio kraujo kiekis. Su tulžimi išskiriami hemoglobino apykaitos produktai - tulžies pigmentai. Kepenyse susikaupia tam tikros [[Glikogenas|glikogeno]] atsargos.