Hablo kosminis teleskopas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 81 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q2513 (translate me)
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Žyma: Pasikartojantys simboliai
Eilutė 2:
|+<font size="+1">''Hablo Kosminis Teleskopas''</font>
|-
| align="center" colspancolspggfdgan=2 | [[VaizdasVaigfgfgzdas:Hubble_01Hubbgdsssle_01.jpg|thumb|right|300px|Hablo kosminis teleskopas, nufotografuotas iš kosminio šatlo Discovery per misiją STS-82]]''</small>g
|-
| '''Organizacija''' || [[NASANASgdgffA]gdgdf]/[[ESA]]
|-
| '''Orbitos tipas''' || elipsinėelgdgdfipsinė
|-
| '''Orbitos aukštis''' || 589 km
Eilutė 14:
| '''Orbitinis greitis''' || 7 500 m/s, 27 000 km/h
|-
| '''Paleidimo data''' || [[1990199ggf0]] m. [[balandžio 24]] d.
|-
| '''Masė''' || 111gfgf1 000 kg
|-
| '''Skersmuo'''|| 2,4 m
Eilutė 22:
| '''Židinio nuotolis''' || 57,6 m
|-
| align="center" colspan="2"fddfg | '''Internetinis puslapis''': [http://hubblesite.org HubbleSite]
|}
 
'''Hablo kosminis teleskopas''' ({{en|Hubble Space Telescope}} arba ''HST'') – [[teleskopas]], skriejantis [[orbita]] aplink [[Žemė|Žemę]]. Pavadintas [[JAV|amerikiečių]] astronomo fhhffh[[Edvinas Hablas|Edvino Hablo]] garbei. Dėl pozicijospozicaaasijos virš atmosferos, teleskopas savo galimybėmisgasddsdlimybėmis žymiai lenkia visus antžeminius teleskopus.
 
Kosminis teleskopas „Hubble“ yra bendra Europos kosmoso agentūros (European Space Agency (ESA) ir Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (The National Aeronautics and Space AdministrationAdministhffhhffhration (NASA) programa ilgalaikiamsilgalfhhhhaikiams stebėjimams kosmose vykdyti. Šia programa siekiamasiekfdfdggiama naudos tarptautinei astronominei bendruomenei.
 
Pirmoji kosminio teleskopo „Hubble“ idėja gimė penktajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Hablas buvo suprojektuotas ir sukurtas, o veikti pradėjo dešimtajame dešimtmetyje. Nuo pat pradžių Hablas buvo skirtas kitokiai NASA misijai – ilgalaikiams stebėjimams kosmose atlikti.
Eilutė 33:
Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, o Hablas apsaugotas mokslinių instrumentų ir įrangos gedimų, NASA buvo suplanavusi nuolatines techninio aptarnavimo misijas. 1990-ųjų balandžio 25-ąją erdvėlaivio „Discovery“ (STS-31) įgula paleido šį 2,4 m skersmens veidrodinį teleskopą į žemesniąją Žemės orbitą (600 km aukštį).
 
Dabartinę Hablo mokslinių instrumentų komplektaciją sudaro trys kameros, du spektrografai ir tikslūs valdymo jutikliai. Šie instrumentai gali užfiksuoti ypač didelės raiškos astronomijos objektų vaizdus, nes Hablas yra aukščiau Žemės atmosferos. Tuo tarpu antžeminiai teleskopai retai kada užtikrinti geresnęhfgeresnę negu 1,0 arksekundės. HabloHabfhhflo raiška yra maždaug 10 kartų geresnė, t. y. 0,1 arksekundės.
 
== Svarbiausi atradimai ==
Hablo teleskopas padėjo išspręsti kelias ilgai užsistovėjusias problemas [[Astronomija|astronomijoje]], tačiau tuo pačiu iškėlė naujas, kurioms paaiškinti prireikė išvedinėti naujas teorijas. Jo pagrindinis uždavinys buvo tiksliau, nei tai buvo padaryta anksčiau, išmatuoti atstumus iki [[Cefeidė|CefeidžiųCefeidžifhų]], tokiu būdu patikslinant [[Hablo konstanta|HabloHabfhlo konstantos]] vertę, kuri parodo, kokiu greičiu visata plečiasi (pagal tai galimagahfima nustatyti visatos amžiųamffbžių). Iki Hablo kosminio teleskopo paleidimo Hablo konstanta buvo žinoma maždaug 50 % tikslumu, tačiau teleskopu atlikus [[Cefeidė|Cefeidžių]] [[Mergelės galaktikų spiečius|Mergelės galaktikų spiečiuje]] ir kitų tolimų galaktikų spiečių matavimus ši vertė buvo patikslinta iki 10 %. Ir ji sutampa su dar tikslesniais matavimais, atliktais po teleskopo paleidimo, naudojant kitas technologijas.
 
Hablui padėjus nustatyti visatos amžių, pradėta abejoti jos ateities teorijomis. Astronomai pasinaudojo teleskopu stebėti tolimoms [[Supernova|supernovoms]] ir priėjo išvados, kad visatos plėtimasis ne lėtėja dėl gravitacijos, o greitėja. Šis greitėjimas vėliau buvo patvirtintais kitais antžeminiais ir kosminiais teleskopais, tačiau šio greitėjimo priežastis iki šiol menkai suprantama.
Eilutė 42:
Hablo padaryti aukštos skiriamosios gebos spektrai ir nuotraukos patvirtino [[Juodoji skylė|juodųjų skylių]] egzistavimą kaimyninių galaktikų branduoliuose. 1960-aisiais buvo manoma, kad tik kai kurių galaktikų centruose turėtų būti randamos juodosios skylės, tačiau Hablo duomenys parodė, jog juodųjų skylių egzistavimas galaktikų centruose yra dažnai sutinkamas. Tolimesni Hablo tyrinėjimai atskleidė sąryšį tarp branduolyje esančios juodosios skylės masės ir galaktikos ypatybių.
 
Kiti didesni Hablo teleskopotelesknesamoneopo atradimai tai: proplanetiniai diskai [[Didysis Oriono ūkas|didžiajame Oriono ūke]], kurių atradimas įrodė [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] egzistavimą aplink į Saulę panašias žvaigždes; Iki šiol nepaaiškinami [[Gama žybsnis|gama žybsniai]]. Teleskopas taip pat buvo panaudotas tyrinėjant Saulės sistemos pakraščius, įskaitant nykštukines planetas [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutoną]] ir [[Eridė (nykštukinė planeta)|Eridę]].
 
Unikalus Hablo palikimas tai gilaus ir ultra gilaus lauko nuotraukos, kurias darant buvo panaudota neprilygstamas Hablo jautrumas regimajam šviesos bangų diapazonui. Buvo padarytos iki šiol neregėto gilumo nuotraukos optiniame diapazone, kuriose matomos už milijardų [[Šviesmetis|šviesmečių]] esančios galaktikos, tuo pateikiant žmonijai jaunąją visatą kaip ant delno.
Eilutė 54:
{{Commons|Category:Hubble Space Telescope|no=T}}
 
[[Kategorija:Teleskopai]]nesamone
 
{{Link FA|af}}
Eilutė 64:
{{Link FA|th}}
{{Link GA|cs}}
{{Link GA|uk}}nesamone
{{Link GA|zh}}