Nerimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

58 baitai pašalinti ,  prieš 8 metus
S
→‎Rūšys: ištaisyta citavimo klaida
S
S (→‎Rūšys: ištaisyta citavimo klaida)
 
== Rūšys ==
Nerimas skirstomas į normalų ir [[patologinis nerimas|patologinį]], nerimo būseną ir bruožą.<ref>{{cite web|url=[http://www.agora-fobija.lt/default.asp?DL=L&TopicID=49&Code=; Nerimas ir jo simptomai] |publisher=agora-fobija(lietuvių k.lt |date= |accessdate=2013-03-19}})</ref> Nerimo būsena yra nerimo jutimas tam tikru momentu ir dažnai pasireiškiantis [[stresas|stresinėje]] aplinkoje. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą [[asmenybė]]s sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas "laisvai plaukiojančiu".
 
Nerimas gali atsirasti staiga ir pasireikšti kartu su [[panikos priepuoliai]]s. Į somatinius požymius ar simptomus nukreiptas nerimas nulemia baimę susirgti ar įsitikinimą, kad jau sergama. Tokia nerimo forma vadinama [[hipochondrija]].
550

pakeitimų