Nerimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Nerimas''' – subjektyviai nemaloni [[emocija|emocinė]] būsena. Tai bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Tai labai paplitusi emocija, ją patiria kiekvienas ištiktasis streso.
Nerimas paprastai skiriamas nuo [[baimė]]s: nerimas yra pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos, o baimė yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę. Priešingai nei baimę, nerimą kelia iracionalūs veiksniai, neturintys konkretaus stimulo. Dažnai nerimą patiriantis žmogus gali turėti [[fobija|fobiją]].
== Rūšys ==
Nerimas skirstomas į normalų ir [[patologinis nerimas|patologinį]], nerimo būseną ir bruožą.<ref>{{cite web|url=http://www.agora-fobija.lt/default.asp?DL=L&TopicID=49&Code=; Nerimas ir jo simptomai |publisher=agora-fobija.lt |date= |accessdate=2013-03-19}}</ref> Nerimo būsena yra nerimo jutimas tam tikru momentu ir dažnai pasireiškiantis [[stresas|stresinėje]] aplinkoje. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą [[asmenybė]]s sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas "laisvai plaukiojančiu".
== Simptomai ==
Pacientams, turintiems normalaus nerimo sutrikimų, gali pasireikšti tiek psichologinių, tiek somatinių nerimo simptomų.
* padažnėja [[kvėpavimas]]▼
'''Psichologiniai simptomai''':
*grėsmės ir [[baimė]]s jausmas;
*padidėjęs dirglumas;
* sutrikusi [[dėmesys|dėmesio]] koncentracija▼
*[[panika]];
*bloga nuojauta;
*siaubo jausmas;
*nerimastis dėl smulkmenų;
*nesugebėjimas atsipalaiduoti.
'''Somatiniai simptomai''':
*[[galvos skausmas]] ir svaigimas;
*pasunkėjęs [[mintis|mąstymas]];
*[[svaigulys]];
*smaugimo jausmas;
*[[burna|burnos]] sausumas;
*"gumulas" gerklėje;
*hiperventiliacija;
*dusulys;
*mirties nuo uždusimo baimė;
*krūtinės skausmas, [[širdis|širdies]] plakimas, [[aritmija|tachikardija]];
*[[pykinimas]], [[vėmimas]], [[viduriavimas]];
*pilvo skausmas;
*sutrikusios lytinės funkcijos;
*padažnėjęs šlapinimasis;
*krūpčiojimas, nenustygimas vietoje;
*įtempti [[raumuo|raumenys]], virpulys, drebulys;
*raumenų skausmas;
*[[parestezija|parestezijos]];
*[[koja|kojų]] ir bendras silpnumas, greitas [[Lėtinis nuovargis|nuovargis]];
*padidėjęs [[prakaitavimas]], šaltkrėtis, [[hiperhidrozė]].
[[TKL-10]] ir [[DSM-IV]] klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu.Tai [[fobija|fobijos]], [[panika|paniko]]s, [[stresas |obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso]], generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt. Tokios diagnozės rašomos tik tada, kai nėra organinės [[patologija|patologijos]] ar kitos sunkios psichikos ligos.
Nerimas gali atsirasti staiga ir pasireikšti kartu su [[panikos priepuoliai]]s. Į somatinius požymius ar simptomus nukreiptas nerimas nulemia baimę susirgti ar įsitikinimą, kad jau sergama. Tokia nerimo forma vadinama [[hipochondrija]].
Už nerimą organizme atsakingas yra [[hipokampas]] ir [[migdolinis kūnas]].
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{psichol-stub}}
| |||