Eglė žalčių karalienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žyma: Žyma: Trynimas
Eilutė 2:
 
'''Eglė žalčių karalienė''' − viena žymiausių bei unikaliausių [[lietuviai|lietuvių]] liaudies [[pasaka|pasakų]]. Žinoma daugiau kaip šimtas skirtingų šios pasakos variantų, panašių motyvų savo [[tautosaka|tautosakoje]] turi [[latviai]], [[rytų slavai]], [[moldavai]], pasak [[Gintaras Beresnevičius|Gintaro Beresnevičiaus]], sąsajų galima atrasti ir [[japonai|japonų]] [[šintoizmas|šintoizmo]] mitologijoje. <ref>[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=645&kas=straipsnis&st_id=1671 Gintaras Beresnevičius. Japonų šintoizmas ir baltų religijos (2), Šiaurės Atėnai]</ref>
 
== Išskirtinumas ir simboliai ==
„Eglę žalčių karalienę“ G. Beresnevičius laiko lietuviškuoju [[teogonija|teogonijos]] mitu. Ypatingai įdomi tyrinėtojams ji yra tuo, kad joje galima surasti ne tik žmogaus virtimo [[ropliai|ropliu]], bet ir negrįžtamo žmogaus pavertimo medžiu simbolius. Taip pat tai yra viena iš retų lietuvių liaudies pasakų, kurios pabaiga yra nelaiminga.
 
Lietuvių tautosakos tyrinėtojai šioje pasakoje aptiko gausybę kultūrinių ir mitologinių simbolių bei sąsąjų. [[Norbertas Vėlius]] dainuojamuosiuose pasakos intarpuose (Žilvino apraudojimas, pasivertimas medžiais) pastebi apeiginės tautosakos žanro − [[rauda|raudų]] intonacijas. Jo teigimu, eglės ir žalčio simboliai lietuvių folklore siejami su vaisingumu: eglė − žemės gyvybinės galios, žaltys − gyvulių, žmonių vaisingumo simbolis. Abiejų personažų vardai sietini su žalia spalva (žodis ''žaltys'' bei jo vardas ''Žilvinas'' kildinami iš ''žalias, želti''), taip pat simbolizuojančia gyvybę, gamtos ciklą ir vaisingumą. Žaltys daug kur yra siejamas su požemiais, mirusiųjų pasauliu, [[Velnias|velniu]], o Eglė dėl savo funkcijų ir galimybių kerėti − su [[laumė|laume]]. Taigi, N. Vėlius mato šios pasakos siužetą kaip savotišką romaną tarp velnio ir laumės.
 
[[Sociologija|Sociologas]] [[Vytautas Kavolis]] joje įžvelgia ištekėjusios moters santykių su tėvais, broliais, vyru ir vaikais modelį. Istorikas ir filosofas [[Juozapas Algimantas Krikštopaitis]] pasaką aiškina kaip mišrios šeimos tragediją (Eglė yra iš „normalaus“ sausumos pasaulio, o Žilvinas − iš jūros, požemių), kurios pabaigoje atstatoma pasaulio harmonija − iškyla amžinąjį atgimimą ir persikūnijimo ciklą demonstruojantys medžiai. <ref>[http://www.moku.lt/darbai/moku.lt-pasaka-egle-zalciu-karaliene V. Simonaukis. Kaipgi mokslininkai skaito lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“]</ref>
 
== Pasaka mene ir kultūroje ==