Hetitų dantiraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 2 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q1035956.
Eilutė 10:
|iso15924=
}}
'''Hetitų dantiraštis''' - – [[rašto sistema]], vienas iš [[dantiraštis|dantiraščių]], II tūkst. pr. m. e. naudotas užrašyti indoeuropiečių [[hetitų kalba]]i.
 
== Kilmė ==
Eilutė 16:
 
Raštas nunyko po imperijos žlugimo galutinai sunykus pačiai kalbai.
 
== Rašto struktūra ==
[[vaizdasVaizdas:Hitite cuneiform kv.png|thumb|200px|left|Kai kurios hetitų silabogramos]]
Hetitų dantiraštis, kaip ir jo pirmtakas, akadų dantiraštis, turi [[ideograma]]s, [[determinatyvas|determinatyvus]] ir skiemeninius ženklus ([[silabogramas]]). Tačiau jame atsisakyta didelės dalies ženklų, ypač ideogramų. Todėl vietoje maždaug 700 akadų dantiraštyje naudotų ženklų, čia naudojami tik apytikriai 375.
 
Ideogramos buvo skirstomos į šumeriškos kilmės šumerogramas (transkribuojant jos rašomos didžiosiomis raidėmis) ir akadiškos kilmės akadogramas (jos rašomos didžiosiomis raidėmis kursyvu). Jos buvo tariamos hetitų kalba. Pvz., šumerograma LUGAL ("karalius"„karalius“) buvo tariama ''hassus'', ŠU ("ranka"„ranka“) - – ''kessaras'', akadograma ''ABU'' ("tėvas"„tėvas“) tarta ''atta'' ir t. t. Determinantai, kurie skaitant nebuvo tariami, transkribuojant rašomi pakelti.
 
Silabogramos buvo sudaromos derinant priebalsius ir balsius. Hetitų kalboje aptinkama 15 priebalsių (/p/,/b/,/k/,/g/,/t/,/d/,/š/,/z/,/y/,/l/,/m/,/n/,/r/,/w/,/h/) ir keturi balsiai (/a/, /e/, /i/, /u/). Taip egzistavo maždaug 100 priebalsio-balsio (CV) ir balsio-priebalsio (VC) skiemenų. Be jų egzistavo daugybė priebalsio-balsio-priebalsio (CVC) skiemenų. Hetitų silabogramos savo išvaizda didele dalimi atitiko akadų silabogramas, nors egzistavo ir kai kurie skirtumai.
 
== Dešifravimas ==
Hetitų dantiraščio dešifravimas prasidėjo XX a. pradžioje, kuomet jau buvo iššifruoti kiti dantiraščiai. Dėl savo panašumų į akadų dantiraštį, paties rašto iššifravimas nesukėlė didelių problemų, kadangi dauguma silabogramų ir ideogramų buvo žinomos. Tačiau sunkiausia buvo iššifruoti pačią kalbą, kurios kilmė tuo metu dar buvo nežinoma. 1915  m. čekų mokslininkas [[Berdžichas Hroznas]] teisingai perskaitė pirmąjį sakinį hetitų kalba ir įrodė, jog ši kalba buvo indoeuropiečių.
 
== Nuorodos ==