Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

106 baitai pašalinti ,  prieš 6 metus
S
→‎Statyba: -n.pav.
== Statyba ==
 
Elektros panaudojimą Vilniaus gatvių apšvietimui paskatino besibaigianti [[1863]]  m. sutartis su Lalanso kompanija dėl dujinio apšvietimo. [[1897]]  m. [[gruodžio 5]] d. [[Vilniaus miesto dūma]] sudarė komisiją, kuri turėjo parengti techninį projektą ir sąmatą elektrinio apšvietimo įrengimui. Atlikus skaičiavimus [[1899]]  m. dūma nusprendė atsisakyti [[Berlynas|Berlyno]] naujosios dujų bendrovės paslaugų. Nutarta, kad elektrinis apšvietimas labiau atitinka naujų laikų techninius ir higienos reikalavimus, elektrifikavimas paspartins miesto pramonės augimą, be to, tai leis arklių traukiamą tramvajų pakeisti elektriniu. Priimtas sprendimas pastatyti centrinę elektrinę ūkio būdu miesto lėšomis, išleidus 750 000 rublių vertės 5 % paskolos obligacijų ir elektros apšvietimo ir eksploatacijos koncesijos neperleisti jokiai bendrovei.
 
Pradžioje buvo numatyta elektrinę statyti šalia Bernardinų sodo (Sereikiškių parkas), tačiau vėliau jos statybos vieta buvo perkelta į dešinįjį Neries krantą, Petrozavodskaja (dabar Rinktinės) gatvėje, šalia žydų kapinių, prie Vilijos upės. [[1900]]  m. elektrinės statybai sudaryta komisija, kuriai vadovavo Vilniaus miesto [[burmistras]] [[Juozapas Montvila]], nariai generolas A. Antanovičius, inžinieriai Stasys Blaževičius ir J. Parševskis.
 
Buvo paskelbtas konkursas, kuriame dalyvavo daug užsienio firmų. [[1901]]  m. rugpjūčio mėn. prasidėjo elektrinės statyba. Statybai ūkio būdu vadovavo Vilniaus miesto inžinierius [[Vladas Malinauskas]]. Gatvių apšvietimui įrengti buvo pasitelktas rangovas: firma „Shukert and Co“. Pagrindinis pastatas baigtas [[1902]]  m. sausio mėn., o dar po metų, 1903  m. [[sausio 17]] d. baigta montuoti įranga ir nutiestas skirstomasis tinklas.
 
1903  m. [[sausio 22]] d. elektrinę ir tinklus priėmė Vilniaus gubernijos valdybos komisija. Elektrinė kainavo 680 000 rublių. Priėmimo akte detaliai aprašyti visi elektrinės įrengimai, jų techninės charakteristikos. Elektrinės pastatas buvo dviejų dalių, kurios skyrėsi ir architektūriškai. Vieno aukšto pastate įrengta mašinų salė (numatant vietą 4 garo mašinoms) ir katilinė (numatant vietą 5 garo katilams). Po mašinų sale tokio pat dydžio rūsys, kuriame patalpinti garo kondensatoriai bei garo ir vandens vamzdynai. Trijų aukštų pastato pirmame aukšte įrengta elektrinės raštinė, antrame  – elektrinės viršininko, vyr. mechaniko ir vyr. energetiko butai, trečiame  – [[akumuliatorius|akumuliatorių]] baterija, pusrūsyje  – penki butai žemesnio rango personalui. Elektrinėje buvo valgykla, remonto dirbtuvės ir kuro sandėlis. Pastatas suprojektuotas taip, kad mašinų salę, katilinę bei kuro sandėlį būtų galima išplėsti.
 
Katilinėje buvo įrengti du po 235  m² kaitinamo paviršiaus 10 atmosferų slėgio Bormano katilai, mašinų salėje dvi po 350 AG (257 kW) 125 aps./min. horizontalios Ortveino ir Karasinskio firmos [[Garo mašina|garo mašinos]] su 250 kW galios 440V AEG [[Elektros generatorius|generatoriais]], 3 garo siurbliai, vandens mechaninių ir cheminių priemaišų valytuvas. Siurblių našumas  – 1,5 tūkst. kibirų vandens per valandą. Garo vamzdžiai apskaičiuoti visai elektrinės galiai  – 1,7 AG. Vandenį elektrinė galėjo imti iš upės arba iš artezinio šulinio. Visose elektrinės patalpose iš pat pradžių buvo įrengtas garinis šildymas, t. y. pirmasis centrinis šildymas Lietuvoje. Tuo metu tai buvo moderniška elektrinė. Į ją praktikai buvo siunčiami studentai iš Peterburgo imperatoriaus [[Aleksandras III|Aleksandro III]] elektrotechnikos instituto.
 
[[1906]]  m. ant administracinio pastato bokštelio pastatyta skulptoriaus Boleslawo Balzukiewicziaus skulptūra „Elektra“  – moteris su laurų vainiku ant galvos, dešinėje rankoje laikanti žibintą su elektros lempute, o iškelta kairioji  – skelbia naujos šviesos eros pradžią. Prie jos kojų parkritęs elektros šviesos apakintas vyras  – kairiąja ranka prisidengęs akis, o dešiniąja numeta gęstantį fakelą. [[1957]]  m. ji buvo nugriauta, o [[1995]]  m. atstatyta (autorius  – skulptorius Petras Mazūras)<ref>„Žiburiai”, 1995 02 17 - – 03 02, nr. 4 (199)</ref>.
[[Vaizdas:1260777292-1-.png|thumb|200px|left|Energetikų laikraštis „Žiburiai” apie „Elektros” skulptūros atstatymą]]
 
== Veikla ==