Intelektinė nuosavybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šiuolaikinės sąvokos intelektinė nuosavybė vartojimas galėtų būti datuojamas vėliausiai 1867 m., kai buvo įkurta [[Šiaurės Vokietijos sąjunga|Šiaurės Vokietijos sąjunga]], kurios konstitucija Sąjungoje oficialiai suteikė įstatymais paremtą intelektinės nuosavybės apsaugą.<ref>'Article 4 No. 6 of the Constitution of 1867 (German)'Hastings Law Journal, Vol. 52, p. 1255, 2001 http://www.verfassungen.de/de/de67-18/verfassung67-i.htm</ref> 1893 m. Berne įkurtas Jungtinis Tarptautinis Intelektinės Nuosavybės Apsaugos Biuras (angl. the United International Bureaux for the Protection of Intellectual Property). Jis sudarytas sujungus administracinius sekretoriatus, kurie buvo įsteigti Paryžiaus Konvencijos (1883 m.) bei Berno Konvencijos (1886 m.) metu. 1960 m. organizacija perkelta į Ženevą, kur 1967 m. tapo [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] padaliniu – Pasauline Intelektinės Nuosavybės Organizacija (angl. World Intellectual Property Organization, sutr. WIPO). Pasak Mark Lemley, būtent tuo metu ši sąvoka iš tiesų buvo pradėta vartoti Jungtinės Valstijose (kurios nebuvo susijusios su Berno Konvencija),[2] o plačiai taikyti pradėta po Bayh-Dole Akto, priimto 1980 m.<ref>Lemley, M. A ‘Property, Intellectual Property, and Free Riding‘ (Abstract); see Table 1: 4-5. http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=582602</ref>

 

„Patentų istorija prasidėjo ne nuo išradimų, o nuo Karalienės Elžbietos I (1558-1603) karališkųjų dotacijų. Po Elžbietos valdymo praėjus maždaug 200 metų, patentas reiškė įteisinimą [teisę], kuris leido išradėjams kontroliuoti savo mechaninių ar mokslinių išradimų gamybą bei pardavimus“<ref>Mossoff, A. 2001, 'Rethinking the Development of Patents: An Intellectual History, 1550-1800,' Hastings Law Journal, Vol. 52, p. 1255 http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=582602</ref>

 

1818 m. rašytiniuose darbuose prancūzų liberalų teoretikas Benjamin Constant prieštaravo neseniai įvestai intelektinės nuosavybės idėjai.<ref>Benjamin de Constant de Rebecque, 1818, Collection complète des ouvrages publiés sur le gouvernement représentatif et la constitution actuelle de la France: formant une espèce de cours de politique constitutionnelle, P. Plancher, p. 296. http://books.google.fr/books?id=DaRRsO85314C&pg=RA2-PA346&dq=travail+constant+date:0-1830&lr=lang_fr&as_brr=1&as_pt=ALLTYPES&ei=wD-cSZDmIqDkzQSp8pnqAQ&client=firefox-a&hl=en#v=onepage&q=travail%20constant%20date%3A0-1830&f=false</ref> Sąvoka intelektinė nuosavybė panaudota 1845 m. spalį Masačiusetso valstijos Teisme priimant nutarimą dėl Davoll er al. prieš Brown patentų byloje, kuriame teisėjas Charles L. Woodburey rašė, jog „tik tokiu būdu mes galime apsaugoti intelektinę teisę, protinis darbas, kūriniai ir interesai yra tokia pati žmogaus nuosavybė... kaip ir kviečiai, kuriuos jis augina arba galvijų banda, kurią veisia.“<ref>1 Woodb. & M. 53, 3 West.L.J. 151, 7 F.Cas. 197, No. 3662, 2 Robb.Pat.Cas. 303, Merw.Pat.Inv. 414</ref> Pareiškimas, kad „atradimai yra nuosavybė“ siekia dar ankstesnius laikus. 1791 m. Prancūzų teisės pirmoji dalis nustato „Visi nauji atradimai yra autoriaus nuosavybė, tam, kad būtų užtikrinta kūrėjo nuosavybė bei naudojimasis ja, jam turi būti išduodamas patentas penkeriems, dešimčiai arba penkiolikai metų.“<ref>A Brief History of the Patent Law of the United States http://www.ladas.com/Patents/USPatentHistory.html</ref> Europoje prancūzų autorius A. Nion paminėjo intelektinės nuosavybės (pranc. propriété intellectuelle) sąvoką savo darbe „Droits civils des auteurs, artistes et inventeurs“, publikuotame 1846 m.