Intelektinė nuosavybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Liutaurasu (aptarimas | indėlis)
Eilutė 130:
Dabartinės JAV Intelektinės nuosavybės įstatymo trūkumas – jo susitelkimas į individualius ar bendradarbiavimu grįstus darbus, dėl to autorinių teisių apsauga gali būti pritaikyta tik „originaliems“ rašytojų darbams. <ref>[67] Philip Bennet, 'Native Americans and Intellectual Property: the Necessity of Implementing Collective Ideals into Current United States Intellectual Property Laws", 2009 </ref> Šis apibrėžimas neįtraukia jokių darbų, kurie yra kūrybinio bendruomenės darbo rezultatas, pavyzdžiui senovinių amerikietiškų dainų ir pasakojimų. Dabartiniai įstatymai nepripažįsta vietinės kultūrinės nuosavybės unikalumo ar vietinės, nuolat besikeičiančios gamtos. Paprasčiausiai yra reikalavimas, kad vietinės kultūros užrašytų savo kultūrinius [[Artefaktas (klaida)|artefaktus]] į apčiuopiamą [[Medijų teorija|mediją]], ignoruoja jiems būtiną sakytinį perdavimo būdą ir verčia manyti, kad vakarietiškas šališkumas su jo rašytinėmis formomis yra labiau patikimas.
 
=== Išsiplėtimas iš prigimties ir intelektinės nuosavybės įstatymų apimtys ===
 
[[Vaizdas:Copyright term.svg|miniatiūra|JAV autorių teisių įstatymo taikymo plėtimasis (darant prielaidą, kad autoriai sukuria savo darbus iki 35 metų amžiaus ir gyvena iki 70 metų amžiaus).]]
 
Kita intelektinės nuosavybės įstatymo kritika apima intelektinės nuosavybės plėtimąsi trukmės ir apimties požiūriu.
Be to, kai mokslinės žinios išsiplėtė ir leido iškilti naujoms industrijoms, tokioms, kaip [[biotechnologija]] ir nanotechnologija, technologijų pradininkai suformavo intelektinės nuosavybės apsaugą naujoms technologijoms. Patentai buvo išduoti gyviems organizmams<ref>[68] Council for Responsible Genetics, DNA Patents Create Monopolies on Living Organisms. Accessed 2008.12.18. </ref> (JAV tam tikri gyvi organizmai buvo patentuojami daugiau nei amžių). <ref>[69] Plant Patents USPTO.gov </ref>
 
Tobulėjimas apsaugos srityje labiausiai matomas lyginant su autorinėmis teisėmis. Tai nesenai buvo pagrindinė keleto įstatymų priedų Jungtinėse Valstijose ir Europoje tema. <ref>[70] E.g., the U.S. Copyright Term Extension Act, Pub. L. 105-298105–298. </ref><ref>[71] Mark Helprin, Op-ed: A Great Idea Lives Forever. Shouldn'tShouldn’t Its Copyright? The New York Times, May 20, 2007. </ref><ref>[72] Eldred v. Ashcroft Eldred v. Ashcroft, 537 U. S. 186 (2003) </ref><ref>[73] Mike Masnick (May 21, 2007). "Arguing„Arguing For Infinite Copyright...Copyright… Using Copied Ideas And A Near Total Misunderstanding Of Property"Property“. techdirt. </ref> Reikalavimo pateikti registracija ar pranešimas apie autoriaus teises nebuvimą, privedė prie našlaičių darbų (angl. orphan works) pagausėjimo. Tai autorių teisėmis apsaugoti darbai, kai susisiekti su autoriaus teisių savininku neįmanoma. Tai problema, kuri buvo pastebėta jai jau išplitus pasauliniu mastu, kas sukėlė tarptautinį susirūpinimą. <ref>[74] Library of Congress Copyright Office Docket No. 2012–12 Orphan Works and Mass Digitization Federal Register, Vol. 77, No. 204. Monday, October 22, 2012. Notices. PP 64555 -64561; see p 64555 first column for international efforts and 3rd column for description of the problem. </ref>
 
Taip pat, gerbdama autorių tesies, Amerikos filmų industrija padėjo pakeisti socialinį intelektinės nuosavybės vaizdinį per jos prekybos organizaciją  – Amerikos kino bendrovių asosijaciją (angl. Motion Picture Association of America  – MPAA). Ji propagavo stiprią intelektinės nuosavybės apsaugą svarbiose bylose, darant spaudimą Kongresui bei pasisakant viešumoje. Apžvelgdama MPAA poziciją, pati asociacija pareiškė, kad žmonės turi teisę į nuosavybę, kuri yra jų darbo vaisius. Išskirtinis JAV kongreso įsitikinimas, kad Jungtinės valstijos yra didžiausias pasaulyje filmų gamintojas, sudarė geras sąlygas išsiplėsti intelektinės nuosavybės koncepcijai. <ref>[75] Dennis Wharton, "MPAA'sMPAA’s Rebel With Cause Fights for Copyright Coin, " Variety (August 3, 1992), Vol. 348, No. 2, p. 18. </ref> Šios dogmatiškos reformos tik dar labiau sustiprino industriją, duodamos MPAA dar daugiau valdžios ir suteikdamos autoriteto. <ref>[76] William W. Fisher III, The Growth of Intellectual Property:A History of the Ownership of Ideas in the United States Eigentumskulturen im Vergleich (Vandenhoeck & Ruprecht, 1999) </ref>
 
[[Internetas|Interneto]] augimas ir tiksliai išbarstyti paieškos varikliai tokie kaip Kazaa ir Gnutella, iškėlė autorinių teisių politikai naują iššūkį. Amerikos įrašų industrijos asociacija, iš esmės buvo pirmoji kovoje su autorių teisių pažeidimais, industrijoje vadinamais „piratavimu“. Asociacija pasiekė pergalių prieš kelias tarnybas, įskaitant ir plačiai visuomenėje nuskambėjusią bylą prieš dokumentus platinusią kompaniją [[Napster]], taip pat keli žmonės buvo nuteisti už dokumentų platinimą pažeidžiant autorių teises. Elektronikos amžiuje buvo gausu pastangų naudoti programine įranga pagrįstus skaitmeninių teisių valdymo (angl. digital rights management) įrankius, reikalingus suvaržyti elektroninių darbų kopijavimą ir naudojimą. Tokie įstatymai, kaip Skaitmeninio tūkstantmečio autorių teisių aktas (angl. Digital Millennium Copyright Act) buvo priimti, kad būtų galima panaudoti baudžiamuosius įstatymus siekiant išvengti bet kokios apgavystės programine įranga, naudojama priversti vykdyti skaitmeninių teisių valdymo sistemą. Atitinkamos atsargumo priemonės, norint išvengti apgaulių autorių teisių apsaugos srityje, Europoje egzistavo jau kurį laiką ir buvo išplėstos, pavyzdžiui, 6 ir 7 straipsniais Autorių teisių direktyvoje. Kiti pavyzdžiai yra 1991  m. Programinės įrangos direktyvos 7 straipsnis (91/250/EEB) ir 1998 metų Sąlyginės prieigos direktyva. Tai gali sutrukdyti legaliam naudojimuisi, paveikti [[Viešo naudojimo režimas|viešo naudojimo režimo]] (angl. public domain) darbus, autorinių teisių apribojimus ir praplėtimus ar naudojimą leidus autorinių teisų turėtojui. Kai kurios laisvo autorinio turinio (angl. copyleft) licencijos, tokios kaip [[GNU GPL|GNU GPL 3]], sukurtos tam priešintis. <ref>[77] Brett Smith (2007-20102007–2010). "A„A Quick Guide to GPLv3"GPLv3“. Free Software Foundation. Retrieved 2013-02-15.</ref> Įstatymai gali leisti apgavystes išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai reikalinga sąveika su apgaudinėtojo programa arba, kai reikalingas pasiekiamumas. Vis dėl to, daugeliu atvejų, apgavyste gautų duomenų platinimas yra nelegalus.
[[Vaizdas:Hilllary Rosen testifies on Napster.jpg|miniatiūra|Amerikos įrašų industrijos asociacijos (angl. Recording insudtry assosiation of America – RIAA) atstovė Hilary Rosen Senato teisminiame komitete viešai pasisako dėl skaitmeninės muzikos ateities (2000 m. liepos 11 d.).]]
 
Prekės ženklo kontekste, šis plėtimasis buvo skatinamas tarptautinių pastangų suderinti „prekės ženklo“ apibrėžimą, kaip buvo iliustruota 1994  m. Susitarime dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights - – TRIP) sunormintos nuostatos apie intelektinės nuosavybės teises, kurios iki tol buvo prižiūrimos tik pagrindiniu įstatymu arba, kai kuriose valstybėse narėse, iš viso neprižiūrimos. Pagal su TRIP, bet koks ženklas, kuris „gali išskirti“ prekes ar paslaugas priklausančias vienai firmai, nuo prekių ar paslaugų priklausančių kitai firmai, gali būti apibūdinamas, kaip prekės ženklas.
[[Internetas|Interneto]] augimas ir tiksliai išbarstyti paieškos varikliai tokie kaip Kazaa ir Gnutella, iškėlė autorinių teisių politikai naują iššūkį. Amerikos įrašų industrijos asociacija, iš esmės buvo pirmoji kovoje su autorių teisių pažeidimais, industrijoje vadinamais „piratavimu“. Asociacija pasiekė pergalių prieš kelias tarnybas, įskaitant ir plačiai visuomenėje nuskambėjusią bylą prieš dokumentus platinusią kompaniją [[Napster]], taip pat keli žmonės buvo nuteisti už dokumentų platinimą pažeidžiant autorių teises. Elektronikos amžiuje buvo gausu pastangų naudoti programine įranga pagrįstus skaitmeninių teisių valdymo (angl. digital rights management) įrankius, reikalingus suvaržyti elektroninių darbų kopijavimą ir naudojimą. Tokie įstatymai, kaip Skaitmeninio tūkstantmečio autorių teisių aktas (angl. Digital Millennium Copyright Act) buvo priimti, kad būtų galima panaudoti baudžiamuosius įstatymus siekiant išvengti bet kokios apgavystės programine įranga, naudojama priversti vykdyti skaitmeninių teisių valdymo sistemą. Atitinkamos atsargumo priemonės, norint išvengti apgaulių autorių teisių apsaugos srityje, Europoje egzistavo jau kurį laiką ir buvo išplėstos, pavyzdžiui, 6 ir 7 straipsniais Autorių teisių direktyvoje. Kiti pavyzdžiai yra 1991 m. Programinės įrangos direktyvos 7 straipsnis (91/250/EEB) ir 1998 metų Sąlyginės prieigos direktyva. Tai gali sutrukdyti legaliam naudojimuisi, paveikti [[Viešo naudojimo režimas|viešo naudojimo režimo]] (angl. public domain) darbus, autorinių teisių apribojimus ir praplėtimus ar naudojimą leidus autorinių teisų turėtojui. Kai kurios laisvo autorinio turinio (angl. copyleft) licencijos, tokios kaip [[GNU GPL|GNU GPL 3]], sukurtos tam priešintis. <ref>[77] Brett Smith (2007-2010). "A Quick Guide to GPLv3". Free Software Foundation. Retrieved 2013-02-15.</ref> Įstatymai gali leisti apgavystes išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai reikalinga sąveika su apgaudinėtojo programa arba, kai reikalingas pasiekiamumas. Vis dėl to, daugeliu atvejų, apgavyste gautų duomenų platinimas yra nelegalus.
 
Prekės ženklo kontekste, šis plėtimasis buvo skatinamas tarptautinių pastangų suderinti „prekės ženklo“ apibrėžimą, kaip buvo iliustruota 1994 m. Susitarime dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights - TRIP) sunormintos nuostatos apie intelektinės nuosavybės teises, kurios iki tol buvo prižiūrimos tik pagrindiniu įstatymu arba, kai kuriose valstybėse narėse, iš viso neprižiūrimos. Pagal su TRIP, bet koks ženklas, kuris „gali išskirti“ prekes ar paslaugas priklausančias vienai firmai, nuo prekių ar paslaugų priklausančių kitai firmai, gali būti apibūdinamas, kaip prekės ženklas.
 
== Intelektinės nuosavybės teisės Lietuvoje ==