|
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =Indira Gandhi Signature-.svg
| pastabos =
|vikiteka=Category:Indira Gandhi
}}
'''Indira Priyadarshini Gandhi''' (इन्दिरा गांधी, g. [[1917]] m. [[lapkričio 19]] d. [[Alahabadas|Alahabade]] {{en|Allahabad}} – m. [[1984]] m. [[spalio 31]] d. [[Delis|Niu Delyje]]) – [[Indija|Indijos]] politikė, [[Ministras Pirmininkas|ministrė pirmininkė]] (1966–1977, 1980–1984 m.) Nužudyta, įvykdžius pasikėsinimą.
== Gyvenimas ==
Indira Gandhi buvo vienitelė pirmojo Indijos ministro pirmininko [[Jawaharlal Nehru|Dž. Neru (Jawaharlal Nehru)]] dukra. Mokėsi Šveicarijoje, Višva Bharati (Indija) ir Oksfordo universitetuose. [[1938]] metais, būdama 21-ių, ji tapo jauniausia Indijos Nacionalinio Kongreso deputate.
[[1942|1942-aisiais]], nepaisydama [[kasta|kastos]] normų (Nehru šeima priklausė aukštai Kašmyro brahmanų kastai), ištekėjo už parso advokato [[Feroze Gandhi|Ferozio Gandi]] (''Feroze Gandhi''; m. [[1960]] m.). Nors jos giminystės ryšiai su [[Mahatma Gandhi|Mahatma Gandi]] nesiejo, ši pavardė padėjo jai tolimesnėje karjeroje. Po sūnų [[Rajiv Gandhi|Rajiv]] ir [[Sanjay Gandhi|Sanjay]] gimimo pasitraukė iš politikos. Nuo [[1955]] m. Indijos Nacionalinio Kongreso darbo komiteto narė, 1959–60 m. – pirmininkė, 1964–65 m. – informacijos ir spaudos ministrė. [[1966]] m. sausį po ministro pirmininko L. B. Shastri mirties buvo išrinkta vyriausybės vadove kaip kompromisinė figūra, tačiau greitai įsitvirtino kaip reali vadovė. Nežiūrint partijos skilimo [[1969]] m., išsaugojo savo pozicijas, jos populiarumas ypač išaugo dėl socialinės politikos („Pašalinti skurdą“ rinkimų platforma) ir karinės paramos ([[1971]] m. gruodį) nepriklausomybės nuo [[Pakistanas|Pakistano]] siekusiai Rytų Bengalijos provincijai (dab. [[Bangladešas]]).
[[1975]] m. birželį Alahabado aukštojo teismo apkaltinta [[1971]] m. pažeidus rinkimų įstatymą, paskelbė šalyje ypatingąją padėtį, apribojo politines ir pilietines teises, įkalino opozicijos lyderius. [[1977]] m. jos vadovaujama partija pralaimėjo rinkimus ir skilo, Indira Gandi buvo apkaltinta [[korupcija]] ir trumpam įkalinta, tačiau suirus valdančiajai koalicijai, [[1980]] m. sausį laimėjo neeilinius parlamentinius rinkimus. Politiniu paveldėtoju Indira Gandi ruošė savo jaunesnįjį sūnų Sanjay’ų, jam žuvus lėktuvo katastrofoje ([[1980]] m. birželį) – vyresnįjį, lakūną Rajivą. Tuo laikotarpiu padėtis šalyje labai paaštrėjo, vyko masiniai neramumai Asamo valstijoje, labai dažni tapo atsiskyrimo siekusių Pendžabo [[sikhai|sikhų]] teroristų išpuoliai. [[1984]] m. birželį Indiros Gandi įsakymu kariuomenė atliko operaciją prieš sikhų teroristus Auksinėjė šventovėje Amritsare, oficialiais duomenimis žuvo 493 ekstremistai. Keršydami už šią akciją, [[spalio 31]] d. asmeniniai sargybiniai sikhai sušaudė Indirą Gandi. Kilusiose riaušėse įvairiuose miestuose žuvo keli tūkstančiai sikhų. Ministru pirmininku buvo išrinktas Rajivas Gandhi.
Indira Gandi tęsė savo tėvo pradėtą politiką, kuriai būdingi socialistiniai elementai: vystomas valstybinis pramonės sektorius, vykdomos socialinės reformos, nacionalizuoti didieji bankai (1969), Konstitucijos preambulėje 1976 m pataisa Indija apibrėžta kaip socialistinė demokratinė respublika. Užsienio politikoje aktyviai reiškėsi Neprisijungimo judėjime, tačiau suartėjo su [[TSRS]] ([[1971]] m. Draugystės ir bendradarbiavimo sutartis).
{{Vikicitatos|Indira Gandi}}
|
