Didžioji Orda: Skirtumas tarp puslapio versijų

|vėliava_s2 = Flag of the Nogai people.png

'''Didžioji Orda''' ('''Sarajaus chanatas''', '''Volgos Orda''')  – viduramžių šaltiniuose ir dabartinėje istoriografijoje naudojamas terminas, kuriuo apibūdinamas totorių chanatas, atsiradęs nuo [[Aukso orda|Aukso ordos]] XV a. atsiskyrus [[Kazanės chanatas|Kazanės]] (1438  m.), [[Krymo chanatas|Krymo]] (1441  m.), [[Nogajų Orda|Nogajų]] (1440  m.) ir kitiems chanams. Didžiosios Ordos amžininkai jos neskyrė nuo aukso Ordos, o jos chanai laikė save aukščiausiaisiais valdovais visose totorių valstybėse, kurios susikūrė Džučio uluso teritorijoje. Į Didžiąją Ordą įėjo teritorijos tarp [[Donas|Dono]] ir [[Volga|Volgos]], žemutinis Pavolgis bei šiaurės [[Kaukazas|Kaukazo]] stepės. Sostine buvo [[Sarajus]]. Pirmuoju Didžiosios Ordos [[chanas|chanu]] galima laikyti [[Seid-Achmedas I|Seid Achemedą I]], [[Tochtamyšas|Tochtamyšo]] vaikaitį.

Didžiosios Ordos gyventojų pagrindą sudarė klajokliai tiurkai - – [[nogajai]]. Jie vertėsi klajokline gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste. Valstybinė santvarka buvo pusiau karinė - – karinės ir administracinės pareigos kaip taisyklė nebuvo atskiriamos. Didžioji Orda galėjo surinkti gausią raitąją ir pėsčiąją kariuomenę (iki 100 tūkst.), karinė organizacija ir taktika buvo tokie pat kaip ir pas mongolus-totorius.

XV a. viduryje Didžioji Orda turėjo didelę reikšmę politiniame [[Rytų Europa|Rytų Europos]] gyvenime, tačiau ją, kaip ir Aukso Ordą, draskė vidiniai nesutarimai. 1455-56  m. Didžioji Orda buvo nugalėta [[Krymo chanatas|Krymo chano]] [[Chadži-Girėjus|Chadži I Girėjaus]]. 1459  m. nuo Didžiosios Ordos atsiskyrė [[Astrachanė]], kurioje chanas [[Machmudas]] (valdė 1459-65  m.), pabėgęs nuo prieš jį sukilusio brolio, sukūrė nepriklausomą [[Astrachanės chanatas|Astrachanės chanatą]].