Laurynas Gucevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 913 pridėta baitų ,  prieš 8 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (Bot: Migrating 7 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q1808445 (translate me))
S
== Biografija ==
 
Gimė valstiečių šeimoje [[Migonys]]e ([[Ukmergės apskritis]]), mokėsi [[Kupiškis|Kupiškio]], [[Palėvenė]]s mokyklose, vėliau penkis metus [[Panevėžys|PanevėžyjePanevėžio]], dabartinėje [[Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija|Juozo BalčikonioPijorų gimnazijojemokykloje]] ir norėjo tapti pijorų vienuoliu, tačiau per gaisrą viską praradęs tėvas pasikvietė jį pagelbėti ūkyje. Tikrasis architekto tėvas buvo valstietis Simonas Masiulis, o patį architektą augino patėvis Stuoka. Architekto motina – Kotryna Žekonytė-Masiulienė<ref>Įrašas krikšto knygoje: {{lot|babtisavi infantem n(omi)ne Laurentium Patris Symoni Masulis et Matris Catharinae Masulowa de villa Migance}}</ref>.
 
Baigęs mokyklą, Laurynas Gucevičius atvyko į [[Vilnius|Vilnių]], kur, panaikinus jėzuitus, [[1773]] m. atidaryta pagrindinė [[Lietuva|Lietuvos]], mokykla. Neturėdamas pragyvenimo šaltinių, tapo vienuoliu misionieriumi. Susipažinęs su [[Ignotas Masalskis|vyskupu Masalskiu]]<ref>[http://vilnius.lcn.lt/istorija/valde/masalskis/ Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis]</ref>, bettuometiniu Edukacinės komisijos pirmininku, jo paveiktas, perėjo į diecezijos seminariją. Jo mokytojais pas misionierius buvo [[Tomas Husaževskis]], [[Vilhelmas Kalinskis]]. neturėjoNeturėdamas dvasininko pašaukimo ir [[1773]]–[[1775]] metais studijavo [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]], pas matematikos profesorius [[1776]]–[[1777Pranciškus Norvaišas|Pranciškų Norvaišą]] m. –, [[RomaTadas Kundzičius|RomojeTadą Kundzičių]]. BūsimąjįTaikomosios matematikos ir architektūros jį mokė tuo architektąmetu globojovienintelis Vilniaus vyskupasarchitektas [[IgnasMartynas Jokūbas MasalskisKnakfusas]].
 
[[1778]] metaism. išvyko į kelionę po [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]], kur klausėsi architektūros paskaitų, susipažino su žymiausių to meto architektų kūryba. Pusantrų metų studijavo [[Paryžius|ParyžiujeParyžiaus]] pas[[Nacionalinė dailės mokykla|Karališkojoje meno akademijoje]] įžymiausius to meto architektus [[Jacques-Germain Soufflot|J.Suflo]] (1713–1780[[1713]]–[[1780]] m.), žinomą kaip [[Panteonas (Paryžius)|Paryžiaus Panteono]] statytoją, ir pas [[Claude Nicolas Ledoux|K.N.Ledu]] (1736–1806[[1736]]–[[1806]] m.), [[Jean-Baptiste Rondelet|J. Rondele]] ([[17871743]]-[[1829]] m.) , architektūrospaskui nuopelnusišvyko jamį suteiktas[[Roma|Romą]] bajoroir titulaspraleidęs užsienyje ketverius metus grįžo į Lietuvą.
 
Grįžęs į Vilnių, kartu su [[Martynas Knakfusas|Martynu Knakfusu]] tapo Masalskio [[Verkių dvaras|Verkių ansamblio]] statybos architektu. Vadovavo [[1789Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] rekonstrukcijai, už kurios projektą [[1794]]Stanislovas metaisAugustas dėstėPoniatovskis|Stanislovo kartografijąAugusto]] irbuvo karoapdovanotas inžineriją (nuomedaliu. [[17931785]] m. pakanclerio profesorius),Jurgio [[1793]]Chreptavičiaus metaispavedimu parengėperstatė architektūros[[Vilniaus dėstymorotušė|Vilniaus programąrotušę]].
 
[[1789]] m. už architektūros nuopelnus [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimas]] jam suteiktas bajoro titulas, o vyskupas Masalskis iš vyskupijos valdų paskyrė jam iki gyvos gaivos dalį [[Šešuolių seniūnija|Šešuolių seniūnijos]] žemių, Bernatkų palivarką (kurį jis vadino Laura), esantį [[Braclavo vaivadija|Braclavo apskrityje]], ir mūrinį namą penkiasdešimčiai metų Vilniuje, Šv. Jono gatvėje, Žydų skersgatvio kampe.
 
[[1789]]–[[1794]] metais dėstė kartografiją ir karo inžineriją (nuo [[1793]] m. – civilinės architektūros profesorius), [[1793]] metais parengė architektūros dėstymo programą.
 
Laurynas Gucevičius dalyvavo [[1794 sukilimas|1794 m. sukilime]], organizavo Vilniaus civilinę gvardiją, kuriai ir vadovavo, kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas.
 
Laurynas Gucevičius po sunkios ligos mirė [[1798]] m. [[gruodžio 21]] d. Vilniuje. Palaidotas kapinėse prie [[Vilniaus Šv. diakono Stepono bažnyčia|Šv. Stepono bažnyčios]] (Geležinkelio g. 39). [[1865]] m. šios kapinės buvo uždarytos. Sovietmečiu Šv. Stepono bažnyčia bei greta esančios kapinės buvo suniokotos, todėl architekto tiksli kapo vieta nėra žinoma, palaikai nėra surasti. Bažnyčios pašonėje įkastas kryžius su architekto vardu tik simbolinis<ref>[http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=198 Vilnijos vartai, Laurynas Gucevičius (Stuoka-Gucevičius)]</ref>.
 
Pagal kitus duomenis, Laurynas Gucevičius buvo palaidotas [[Rasų kapinės|Rasų kapinėse]]. [[1856]] m. [[Adomas Honoris Kirkoras|A. Kirkoro]] išleistoje knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių“, autorius aprašydamas Rasų kapines rašo: ''Čia ilsisi architektas Laurynas Gucevičius, kuris taip papuošė Vilnių ir Lietuvą.<ref>[[Adomas Honoris Kirkoras]], „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ [[Vilnius]], Mintis, [[2012]] m. 221 psl. ISBN 978-5-417-01035-4</ref>''
 
Suprojektavo:
Lauryno Gucevičiaus kūryba labai svarbi daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos, [[Lenkija|Lenkijos]] architektų. Iš jo darbų mokėsi vėlesnės Lietuvos architektų kartos. Architekto darbams būdingas formų didingumas, tūrių monumentalumas, statinio ryšys su aplinka, savitas antikinių architektūros formų traktavimas.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* [http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2950&kas=straipsnis&st_id=2378 Dėl Lauryno Gucevičiaus pavardės]
1 676

pakeitimai