Laurynas Gucevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Bot: Migrating 7 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q1808445 (translate me) |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22:
== Biografija ==
Gimė valstiečių šeimoje [[Migonys]]e ([[Ukmergės apskritis]]), mokėsi [[Kupiškis|Kupiškio]], [[Palėvenė]]s mokyklose, vėliau penkis metus [[Panevėžys|
Baigęs mokyklą, Laurynas Gucevičius atvyko į [[Vilnius|Vilnių]], kur, panaikinus jėzuitus, [[1773]] m. atidaryta pagrindinė [[Lietuva|Lietuvos]], mokykla. Neturėdamas pragyvenimo šaltinių, tapo vienuoliu misionieriumi. Susipažinęs su [[Ignotas Masalskis|vyskupu Masalskiu]]<ref>[http://vilnius.lcn.lt/istorija/valde/masalskis/ Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis]</ref>,
[[1778]]
Grįžęs į Vilnių, kartu su
[[1789]] m. už architektūros nuopelnus [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimas]] jam suteiktas bajoro titulas, o vyskupas Masalskis iš vyskupijos valdų paskyrė jam iki gyvos gaivos dalį [[Šešuolių seniūnija|Šešuolių seniūnijos]] žemių, Bernatkų palivarką (kurį jis vadino Laura), esantį [[Braclavo vaivadija|Braclavo apskrityje]], ir mūrinį namą penkiasdešimčiai metų Vilniuje, Šv. Jono gatvėje, Žydų skersgatvio kampe.
[[1789]]–[[1794]] metais dėstė kartografiją ir karo inžineriją (nuo [[1793]] m. – civilinės architektūros profesorius), [[1793]] metais parengė architektūros dėstymo programą.
Laurynas Gucevičius dalyvavo [[1794 sukilimas|1794 m. sukilime]], organizavo Vilniaus civilinę gvardiją, kuriai ir vadovavo, kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas.
Laurynas Gucevičius po sunkios ligos mirė [[1798]] m. [[gruodžio 21]] d. Vilniuje. Palaidotas kapinėse prie [[Vilniaus Šv. diakono Stepono bažnyčia|Šv. Stepono bažnyčios]] (Geležinkelio g. 39). [[1865]] m. šios kapinės buvo uždarytos. Sovietmečiu Šv. Stepono bažnyčia bei greta esančios kapinės buvo suniokotos, todėl architekto tiksli kapo vieta nėra žinoma, palaikai nėra surasti. Bažnyčios pašonėje įkastas kryžius su architekto vardu tik simbolinis<ref>[http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=198 Vilnijos vartai, Laurynas Gucevičius (Stuoka-Gucevičius)]</ref>.
Pagal kitus duomenis, Laurynas Gucevičius buvo palaidotas [[Rasų kapinės|Rasų kapinėse]]. [[1856]] m. [[Adomas Honoris Kirkoras|A. Kirkoro]] išleistoje knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių“, autorius aprašydamas Rasų kapines rašo: ''Čia ilsisi architektas Laurynas Gucevičius, kuris taip papuošė Vilnių ir Lietuvą.<ref>[[Adomas Honoris Kirkoras]], „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ [[Vilnius]], Mintis, [[2012]] m. 221 psl. ISBN 978-5-417-01035-4</ref>''
Suprojektavo:
eilutė 59 ⟶ 67:
Lauryno Gucevičiaus kūryba labai svarbi daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos, [[Lenkija|Lenkijos]] architektų. Iš jo darbų mokėsi vėlesnės Lietuvos architektų kartos. Architekto darbams būdingas formų didingumas, tūrių monumentalumas, statinio ryšys su aplinka, savitas antikinių architektūros formų traktavimas.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* [http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2950&kas=straipsnis&st_id=2378 Dėl Lauryno Gucevičiaus pavardės]
|