Kino studijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ankstyvosios kino mokyklos didesnį dėmesį skyrė produkcijai ir subjektyviai filmo kritikai nei kritiniams požiūriams ar istorijai ir teorijai, skirtoms studijuoti akademiniame lygmenyje. Išleidus pirmąjį kino filmą, pagrindiniu kino studijų analizuojamu dalyku tapo oficialūs filmo kūrimo aspektai. [[Maskvos kinokinematografijos mokyklainstitutas|Maskvos kinematografijos institutas]] (Moscow Film School) įsikūrusi 1919 metais buvo pirmoji mokykla pasaulyje, kuri skyrė tiek dėmesio kinui. Jungtinėse Amerikos Valstijose [[Kino menų mokykla]] (School of Cinematic Arts) buvo pirmoji kino mokykla, kuri buvo įkurta susitarus su [[Kino meno ir mokslo akademija]] (Academy of Motion Picture Arts and Sciences). Jie taip pat buvo pirmieji, paruošę kino studijas kaip pagrindinį specializacijos dalyką 1932 – aisiais. Nuo to laiko universitetai pradėjo kurti skirtingas su kinu susijusias studijų programas, kuriose nebuvo matomi skirtumai tarp abstraktus ir praktinio požiūrių.

Kitapus [[Hollywood|Holivudo]] vykstantis judėjimas 1950 m. kiną pastūmėjo didesnės kūrybinės laisvės link. Kuriami filmai išreiškė jų autorių požiūrį į meną. Tai paskatino 1960 m. vykusį galutinį kino studijų, kaip akademinio švietimo programos, įsitvirtinimą. 1965 m. kino kritikas [[Robinas Vudas]] (Robin Wood) savo raštuose apie [[Alfred Hitchcock|Alfredą Hičkoką]] (Alfred Hitchcock) teigė, johjog "Hičkoko filmai yra tokio pat sudėtingumo, kaip ir [[Viljamas Šekspyras|Viljamo Šekspyro]] (William Shakespeare) kūriniai" (Robin Woods). Buvo akivaizdu, jog kino studijos yra būtinos. Tad augant poreikiui ir visų susidomėjimui, įvairūs pasaulio universitetai pradėjo kurti skirtingas kino studijų programas.

Konkretūs kino studijų kriterijai nebuvo kuriami. Auganti kino industrijos bendruomenė pradėjo kritikuoti, dokumentuoti, analizuoti filmus, išskirdama jo sudedamąsias dalis bei tyrinėdama jo bruožus, vertinimo kriterijus. Taip palaipsniui kūrėsi kino studijų koncepcijos. XX amžiaus pirmojoje pusėje sulaukus studijų pasisekimo ir populiarumo, kino industrijoje dirbantys asmenys tapo neįkainojamais žinių šaltiniais, dėstančiais studentams universitetuose ar mokyklose, kuriose buvo orientuojamasi į kino pramonę. Jie buvo labai suinteresuoti kelti ne tik kino industrijos lygį, bet ir gerinti studijų kokybę. Todėl kai kurie kino industrijos atstovai remdavo mokyklas ir universitetus, rūpindavosi, kad jie būtų aprūpinti įranga, reikalinga kurti filmus. Tokiu būdu buvo keliamas kino studijų programos lygis. Puikus tokio suinteresuoto asmens pavyzdys buvo [[Džordžas Lukasas]] (GeorgGeorge Lucas), kuris ne tik dėstė universitete, bet ir paaukojo 175 milijonus dolerių Jungtinių Amerikos valstijų Kino menų mokyklai (School of Cinematic Arts).