Kino studijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Kinas|Kino]] studijos yra auganti studijų sritis, kadangi vis dar nesustabdomai didėja yra ir visa kino industrija. Kino studijas baigę ir audiovizualinio meno bakalauro (kinotyrininko) kvalifikaciją įgiję asmenys gali dirbti kultūros, mokslo įstaigose, informacijos apie kino meną ir industriją kaupimo ir skleidimo institucijose, [[Kūrybinės industrijos|kūrybinių industrijų]] sektoriuose, kino produkcijoje.
== '''Istorija''' ==
Kino studijos kaip akademinė disciplina yra visiškai naujas 20 a. reiškinys, nes iki to laiko kritikai daugiau atsižvelgė tik į techninius filmo aspektus, tuo tarpu kino studijos filmą vertina ir kaip meno rūšį. Kadangi modernieji filmai atsirado tik 19 a. pabaigoje ir tie filmai buvo tik įvairi savamokslių prodiuserių bei režisierių kūryba, kino kritika, ypač akademinė, atsirado vėliau.
Ankstyvosios kino mokyklos didesnį dėmesį skyrė produkcijai ir subjektyviai filmo kritikai nei kritiniams požiūriams ar istorijai ir teorijai, skirtoms studijuoti akademiniame lygmenyje. Išleidus pirmąjį kino filmą, pagrindiniu kino studijų analizuojamu dalyku tapo oficialūs filmo kūrimo aspektai. Maskvos kino mokykla (Moscow Film School) įsikūrusi 1919 metais buvo pirmoji mokykla pasaulyje, kuri skyrė tiek dėmesio kinui. Jungtinėse Amerikos Valstijose Kino menų mokykla (School of Cinematic Arts) buvo pirmoji kino mokykla, kuri buvo įkurta susitarus su Kino meno ir mokslo akademija (Academy of Motion Picture Arts and Sciences). Jie taip pat buvo pirmieji, paruošę kino studijas kaip pagrindinį specializacijos dalyką 1932 – aisiais. Nuo to laiko universitetai pradėjo kurti skirtingas su kinu susijusias studijų programas, kuriose nebuvo matomi skirtumai tarp abstraktus ir praktinio požiūrių.
Kitapus Holivudo vykstantis judėjimas 1950 m. kiną pastūmėjo didesnės kūrybinės laisvės link. Kuriami filmai išreiškė jų autorių požiūrį į meną. Tai paskatino 1960 m. vykusį galutinį kino studijų, kaip akademinio švietimo programos, įsitvirtinimą. 1965 m. kino kritikas Robinas Vudas (Robin Wood) savo raštuose apie Alfredą Hičkoką (Alfred Hitchcock) teigė, joh Hičkoko filmai yra tokio pat sudėtingumo, kaip ir Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) kūriniai. Buvo akivaizdu, jog kino studijos yra būtinos. Tad augant poreikiui ir visų susidomėjimui, įvairūs pasaulio universitetai pradėjo kurti skirtingas kino studijų programas.
Konkretūs kino studijų kriterijai nebuvo kuriami. Auganti kino industrijos bendruomenė pradėjo kritikuoti, dokumentuoti, analizuoti filmus, išskirdama jo sudedamąsias dalis bei tyrinėdama jo bruožus, vertinimo kriterijus. Taip palaipsniui kūrėsi kino studijų koncepcijos. XX amžiaus pirmojoje pusėje sulaukus studijų pasisekimo ir populiarumo, kino industrijoje dirbantys asmenys tapo neįkainojamais žinių šaltiniais, dėstančiais studentams universitetuose ar mokyklose, kuriose buvo orientuojamasi į kino pramonę. Jie buvo labai suinteresuoti kelti ne tik kino industrijos lygį, bet ir gerinti studijų kokybę. Todėl kai kurie kino industrijos atstovai remdavo mokyklas ir universitetus, rūpindavosi, kad jie būtų aprūpinti įranga, reikalinga kurti filmus. Tokiu būdu buvo keliamas kino studijų programos lygis. Puikus tokio suinteresuoto asmens pavyzdys buvo Džordžas Lukasas (Georg Lucas), kuris ne tik dėstė universitete, bet ir paaukojo 175 milijonus dolerių Jungtinių Amerikos valstijų Kino menų mokyklai (School of Cinematic Arts).
== '''Modernios kino studijos''' ==
Šiais laikais kino studijos egzistuoja visame pasaulyje ir yra dėstomos tam tikrose specializuotose mokyklose bei universitetuose. Šios studijų programos įprastai apima tokius dėstomus dalykus, kaip kino [[istorija]], [[kultūra]] bei [[visuomenė]]. Daugybė universitetų, koledžų ir meno mokyklų studijas nukreipia į kino filmų analizavimą, tačiau studijuojamų programų įvairovė bei mokymo metodai visame pasaulyje vis labiau plečiasi. Dažnai kino studijos yra jungiamos su medijų ir [[Televizija|televizijos]] studijomis.
Puikus tokio tipo studijų pavyzdys Lietuvoje yra [[Kūrybinės industrijos|Kūrybinių industrijų]] programa, dėstoma [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universitete]]. Kūrybinių industrijų studijų programoje, apimančioje daugybę kūrybinės ekonomikos sričių, kino studijos yra vienas dėstomų dalykų. Idėja universitetuose dėstyti kino studijas yra gana nauja, tačiau kiekvieną dieną augančių ir vis didesnę įtaką įgyjančių naujųjų technologijų, tokių kaip [[3D filmai]] ar „[[YouTube]]“, dėka, filmai vis dažniau yra naudojami kaip edukacinė priemonė, padedanti susipažinti su viso pasaulio kultūra ir menu. Šiuolaikiniuose universitetuose dalykai dėstomi pasitelkiant populiariausią 21 – ojo amžiaus informacinį kanalą – [[Internetas|internetą]] – ir jo teikiamus privalumus.
Dėl didėjančios kino studijų įvairovės ir naujų mokymo metodų, atsirado ir įvairių kino kritikos studijų programų. Kiekviena mokymo institucija yra atsakinga už savo kino studijų programų kokybę, ir kuria jas, atsižvelgdama tiek į bendras tendencijas, tiek į naujų modulių atsiradimą, o patys studentai paprastai tikisi ir siekia studijuodami pagerinti savo žinias kino srityje, praplėsti žodyną bei terminologiją, kurie padėtų analizuoti kiną ir filmus, taip pat, žinoma, susipažinti su kino industrijos ateities perspektyvomis. Lietuvoje, pavyzdžiui, [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje]] studentai yra ruošiami būti ne tik kino kūrėjais, bet ir kinotyrininkais, kino kritikais. Kino studijos taip pat yra integruojamos su kitomis studijų programomis, tokiomis kaip vaizdo režisūra, kinotyra bei kino dramaturgija.
== '''Dažniausiai dėstomi kino studijų moduliai''' ==
Universitetinės ar kolegijoje dėstomos kino studijų programos susideda iš šių modulių (vien tik jais neapsiriboja):
# Įžanga į kino studijas.
# Kino studijų metodai
# Kino/medijų istorija
# Kino produkcijos metodai
# Gilesnė kino analizė šiais aspektais:
* Laiko
* Regiono
* Žanro
* Kūrėjų
== '''Kino studijos JAV''' ==
Šiuo metu 144 skirtingi koledžai visoje šalyje siūlo kino studijas, kaip pagrindinę studijų programą. Šis skaičius kasmet auga, nes susidomėjimas kino studijomis vis didesnis. Koledžai, kuriuose kino studijos yra tik dalis menų ir komunikacijos mokslų programos, skiriasi nuo tų, kurie koncentruojasi tik į kiną. JAV kino industriją, pagal pagaminamų filmų kiekį lenkia tik Indija, todėl nenuostabu, kad susidomėjimas kinu šioje šalyje yra milžiniškas. Tam, kad gautų mokslinį laipsnį, asmuo turi būti linkęs sieti savo karjerą su filmų produkcija, ypatingai su filmų režisavimu ir prodiusavimu, o pasirinkę šias studijas, analizuoja filmus akademiniu lygiu.
== '''Kino studijos Lietuvoje''' ==
| |||