'''Bartolino liaukos''',dar vadinamos(arba '''''didžiosiomisdidžiosios (makšties) prieangio liaukomisliaukos'''''; (lot. ''glandulae vestibulares majores'') yra- dvi moters [[pridėtinės lytinės liaukos]], išsidėsčiusios truputį į apačią ir į šonus nuo [[makšties prieangis|makšties prieangio]], tarp mažųjų [[lytinės lūpos|lytinių lūpų]]. Jų dydis 1,5–2 cm, išėjimo latakai yra 1,5–2,5 cm ilgio, atsiveria vidiniame mažųjų lytinių lūpų paviršiuje. Liaukutes paspaudus išsiskiria klampus, pilkos spalvos baltymingas skystis. Šis skystis, primenantis gleives, taip pat išsiskiria moteriai [[lytinis susijaudinimas|lytiškai susijaudinus]] bei [[sueitis|sueities]] metu. Bartolino liaukos kartu su [[Skeno liaukos|Skeno liaukomis]] sąlygoja [[makšties lubrikacija|makšties lubrikaciją]] ir tinkamą makšties prieangio gleivinės drėgmę, kuri savo ruožtu, sudaro sąlygas [[penetracija]]i.
Pirmasis šias liaukas aprašė danų anatomas Kasparas Bartolinas Jaunesnysis (''Caspar Bartholin'', 1655–1738). Šios liaukos yra vyro [[Kuperio liauka|Kuperio liaukų]] analogas.
