Apvaisinimas in vitro: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Apvaisinimas in vitro''' (lot. ''in vitro'' – stikle, mėgintuvėlyje) – tai [[dirbtinis apvaisinimas|dirbtinio apvaisinimo]] būdas, kurio metu moters [[kiaušialąstė]] yra apvaisinama laboratorinėmis sąlygomis, susidariusi [[zigota]] palaikoma iki tam tikros savo raidos stadijos, o paskui [[gemalas]] įvedamas į [[gimda|gimdos]] ertmę. Metodas išvystytas nustačius tokius [[nevaisingumas|nevaisingumo]] atvejus, kai yra visiškas [[gimdos kaklelis|gimdos kaklelio]] arba [[kiaušintakis|kiaušintakio]] nepraeinamumas, nors [[kiaušidė|kiaušidžių]] funkcija yra normali (tuomet gaminasi [[kiaušialąstė|kiaušinėlis]], kurio negali pasiekti [[spermatozoidas|spermatozoidai]]). Tokios priežastys sudaro maždaug 10–20 proc. nevaisingumo atvejų, nors dabar apvaisinimas mėgintuvėlyje yra taikomas ir esant kitokioms nevaisingumo priežastims.

 

Subrendusi [[kiaušialąstė]] vakuuminiu būdu yra išimama iš [[kiaušidė]]s, patalpinama į indą su specialiu skysčiu, ten apvaisinama vyro spermijais ir paskui yra įvedama į [[gimda|gimdą]], kur užsimezga [[vaisius (gimdoje)|vaisius]]. Metodo veiksmingumas kol kas yra gana žemas – iki 30 proc., todėl siekiant didesnės sėkmės garantijos, apvaisinimui imamos kelios (5-10) kiaušialąstės, kurios visos apvaisinamos vienu metu, o susidarę gemalai užšaldomi. Į moters gimdą gemalų implantacijos vykdomos tol, kol pasiekiamas norimas rezultatas, arba iki kol baigiasi pagaminti gemalai. Jei nėštumas pavyksta iš paties pirmo karto - likę gemalai sunaikinami, nebent moteris sutinka sumokėti už jų saugojimą užšaldytoje būsenoje, arba duoda leidimą embrionus panaudoti moksliniams tyrimams (kadangi tai reiškia naujos gyvybės sunaikinimą, kai kuriose valstybėse tai nėra leidžiama; pvz., [[Italija|Italijoje]] tokia procedūra yra griežtai reglamentuota, ir dirbtinai apvaisinti leidžiama ne daugiau kaip 3 kiaušialąstes, kurios visos vienu metu po to įsodinamos moteriai į gimdą).

 

 

[[category:dauginimasis]]