Storoji žarna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 7 metus
S
S (Atšauktas naudotojo Indrutielie (Aptarimas) darytas keitimas 4336865)
[[Vaizdas:Zarnynas.GIF|thumb|right|260px|Storoji žarnaŽarnynas]]
'''Storoji žarna''' ({{la|intestinum crassum}})  – [[virškinimo sistema|virškinimo sistemos]] [[organas]], prasidedantis nuo [[plonoji žarna|plonosios žarnos]] [[klubinė žarna|klubinės]] dalies ir baigiasi [[išangė|išange]]. Ilgis apie 1,5  m, spindis aklosios žarnos srityje 7-8  cm, kitose dalyse  – 4-5  cm. Storoji žarna skirstoma į tris dalis: [[akloji žarna|akląją]], [[gaubtinė žarna|gaubtinę]] ir [[tiesioji žarna|tiesiąją]] žarną.
 
=== Storosios žarnos pradžia ===
 
Dalys:
* akloji [[žarna|žarna]] , caecum- 10 cm,
* gaubtinė [[žarna|žarna]] , colon- 120 cm,
* tiesioji [[žarna|žarna]] , rectum- 20 cm.
 
Gaubtinė žarna skirstoma į:
Akloji, skersinė, riestinė gaubtinė žarnos dalys ir tiesiosios žarnos pradžia užima intraperitoninę padėtį, kylančioji, nusileidžiančioji gaubtinės žarnos ir vidurinė tiesiosios žarnos dalis- mezoperitoninę, o tiesiosios žarnos galas – ekstraperitoninę padėtį. Storoji žarna prasideda dešinioje klubo duobėje akląja žarna ir, kildama aukštyn pilvo ertmės dešiniuoju pakraščiu, pereina į kylančiąją gaubtinę žarną. Menamą ribą tarp jų sudaro klubinės žarnos atsivėrimo į storąją žarną žiotys. Ties kepenimis žarna pasisuka į kairę ir pereina į skersinę gaubtinę žarną. Ji tęsiasi skersai pilvo ertmės, o jos pasaitas, mesocolon transcersum, prisitvirtina prie užpakalinės pilvo sienos ir padalija pilvaplėvės ertmę į viršutinį ir apatinį aukštus. Ties blužnimi žarna pasisuka žemyn. Riestinė žarna, persilenkusi per užpakalinį mažojo dubens kraštą, pereina į tiesiąją žarną, kuri baigiasi tarpvietėje išeinamąja anga, anus.
 
Storojoje žarnoje turinys juda lėčiau negu [[plonoji žarna|plonojoje]]: nuo aklosios žarnos iki riestinės jis nukeliauja per 12 valandų. Dar reikia 6-8 valandų, kol turinys pasišalina iš organizmo [[išmatos|išmatų]] pavidalu. Normalu, kai žmogus tuštinasi nuo 1 karto per 2 paras iki 2 kartų per vieną parą. Storosios žarnyno [[mikroflora|mikrofloros]] sudėties pakinta dėl ligų. Sergant žarnyno mikroflora išplinta į proksimalinę storiosios žarnos dalį ir [[tulžis|tulžies]] latakus, vystosi [[disbiozė]]. Toliau progresuojant disbiozei, atsiranda [[bakterija|bakterijų]] su patogeninėmis savybėmis.
 
Storosios žarnos liaukos išskiria skaidrias, šarmines sultis, kuriose yra nedaug virškinamųjų fermentų ir gleivių su slidinamosiomis medžiagomis. Sulčių išsiskiria nedaug, o rūgšti aplinka, kurią sudaro bakterijų apykaitos produktai, fermentus greitai suardo. Su pirmuoju kūdikių maitinimu į jų virškinamąjį kanalą patenka įvairių rūgimo ir puvimo bakterijų, kurios palankiausias egzistavimo sąlygas randa storojoje, ypač aklojoje žarnoje.
 
Joje jos intensyviai dauginasi ir nuolat plinta tolimąja kryptimi. Bakterijos ir jų apykaitos produktai sudaro maždaug pusę storosios žarnos turinio. Bakterijos organizmui turi ir teigiamą ir neigiamą reikšmę. Teigiama reikšmė- celiuliozės ir jungiamojo audinio virškinimas, kuris vyksta bakterijų medžiagų apykaitos metu. Be to, jos sintetina tam tikru B ir K grupių vitaminus. Neigiamą reikšmę turi puvimo ir rūgimo procesų metu atsirandantys produktai: indolas, skatolas, kadaverinas, įvairios organinės rūgštys. Šios medžiagos įsiurbiamos į kraują ir kenkia organizmui.
 
== Storosios žarnos sutrikimai ==
* [[Vidurių užkietėjimas]]
* [[Kolitas]]  – storosios žarnos gleivinės uždegimas.
* [[Krono liga]]
* [[Storosios žarnos divertikuliozė]]
* [[Storosios žarnos vėžys]]
 
 
28 022

pakeitimai