Storoji žarna: Skirtumas tarp puslapio versijų

21 pridėtas baitas ,  prieš 7 metus
nėra keitimo aprašymo
{{tvarkyti}}
[[Vaizdas:Zarnynas.GIF|thumb|right|260px|Storoji žarna]]
''''''Storoji žarna'''''' ({{la|intestinum crassum}}) – [[virškinimo sistema|virškinimo sistemos]] [[organas]], prasidedantis nuo [[plonoji žarna|plonosios žarnos]] [[klubinė žarna|klubinės]] dalies ir baigiasi [[išangė|išange]]. Ilgis apie 1,5 m, spindis aklosios žarnos srityje 7-8 cm, kitose dalyse – 4-5 cm. Storoji žarna skirstoma į tris dalis: [[akloji žarna|akląją]], [[gaubtinė žarna|gaubtinę]] ir [[tiesioji žarna|tiesiąją]] žarną.
 
Storojoje žarnoje turinys juda lėčiau negu [[plonoji žarna|plonojoje]]: nuo aklosios žarnos iki riestinės jis nukeliauja per 12 valandų. Dar reikia 6-8 valandų, kol turinys pasišalina iš organizmo [[išmatos|išmatų]] pavidalu. Normalu, kai žmogus tuštinasi nuo 1 karto per 2 paras iki 2 kartų per vieną parą. Storosios žarnyno [[mikroflora|mikrofloros]] sudėties pakinta dėl ligų. Sergant žarnyno mikroflora išplinta į proksimalinę storiosios žarnos dalį ir [[tulžis|tulžies]] latakus, vystosi [[disbiozė]]. Toliau progresuojant disbiozei, atsiranda [[bakterija|bakterijų]] su patogeninėmis savybėmis.
 
Dalys:
* akloji [[žarna|žarna]] , caecum- 10 cm,
* gaubtinė žarna, colon- 120 cm,
* tiesioji žarna, rectum- 20 cm.
 
=== Akloji žarna ===
Akloji žarna prasideda aklai ir yra panaši į maišelį. Jos sienos sandara yra tokia pati, gaubtinės žarnos. Jos sienos sandara yra tokia pati kaip ir gaubtinės žarnos. Nuo aklosios žarnos galo tęsiasi 8-9 cm ilgio kirmelinė atauga, appendix vermiformis. Ji yra reikšmingas imuninės sistemos organas ir dažnų chiruginių operacijų objektas. Kirmelinės ataugos siena yra tradicinės sandaros, tačiau jos pogleivyje yra labai daug limfoidinio audinio mazgelių. Pilvaplėvė ją dengia iš visų pusių ir sudaro pasaitą, mesoappendix. Kirmelinės ataugos padėtis svyruoja, ir ta aplinkybė yra praktiškai reikšminga. Dažniausiai ji yra atsikreipusi į priekį ir laisvai įsiterpia tarp plonosios žarnos kilpų. Jeigu ji yra ilgesnė, tai gali. būti nusileidusi š mažąjį dubenį arba pakilusi prie kepenų Rečiau ji būna pasislėpusi už aklosios žarnos. Aklosios ir gaubtinės žarnų sienos sandara yra vienoda. Ją sra sudaro gleivinė, pogleivis, raumeninis ir serozinis dangalai. Gleivinė yra susiraukšlėjusi pusmėnulio formos raukšlėmis ir turi daug liaukų, kurios išklotos tauriniais egzokrinocitais ir kitomis ląstelėmis. Pogleivis yra plonas. Jame daug gleivinės nusileidusių liaukų ir mikroskopinių limfoidinio audinio mazgelių.
 
Kirmelinės ataugos padėtis svyruoja, ir ta aplinkybė yra praktiškai reikšminga. Dažniausiai ji yra atsikreipusi į priekį ir laisvai įsiterpia tarp plonosios žarnos kilpų. Jeigu ji yra ilgesnė, tai gali. būti nusileidusi š mažąjį dubenį arba pakilusi prie kepenų Rečiau ji būna pasislėpusi už aklosios žarnos. Aklosios ir gaubtinės žarnų sienos sandara yra vienoda. Ją sra sudaro gleivinė, pogleivis, raumeninis ir serozinis dangalai. Gleivinė yra susiraukšlėjusi pusmėnulio formos raukšlėmis ir turi daug liaukų, kurios išklotos tauriniais egzokrinocitais ir kitomis ląstelėmis. Pogleivis yra plonas. Jame daug gleivinės nusileidusių liaukų ir mikroskopinių limfoidinio audinio mazgelių.
 
Raumeninis dangalas yra netolygus. Jo išilginės skaidulos yra susitelkusios į tris juostas, teniae coli. Skiriama laisvoji, tenia libera, pasaitinė, tenia mesocolica, ir taukinė tenia omentalis. Akląją ir gaubtinę žarną apklojusi pilvaplėvė sudaro išorinį serozinį dangalą. Šalia laisvosios ir taukinės juostų yra riebaliniu audiniu pripildytų šio dangalo maišelių. Tai taukinės ataugos, adibocae. Išgaubtos ir taukinės ataugos sukelia storajai žarnai būdingą išvaizdą, kuri padeda atskirti nuo plonosios.
 
94

pakeitimai