Storoji žarna: Skirtumas tarp puslapio versijų

29 baitai pašalinti ,  prieš 7 metus
{{tvarkyti}}
[[Vaizdas:Zarnynas.GIF|thumb|right|260px|Storoji žarna]]
'''Storoji žarna''' ({{la|intestinum crassum}})  – [[virškinimo sistema|virškinimo sistemos]] [[organas]], prasidedantis nuo [[plonoji žarna|plonosios žarnos]] [[klubinė žarna|klubinės]] dalies ir baigiasi [[išangė|išange]]. Ilgis apie 1,5  m, spindis aklosios žarnos srityje 7-8  cm, kitose dalyse  – 4-5  cm. Storoji žarna skirstoma į tris dalis: [[akloji žarna|akląją]], [[gaubtinė žarna|gaubtinę]] ir [[tiesioji žarna|tiesiąją]] žarną.
 
Storojoje žarnoje turinys juda lėčiau negu [[plonoji žarna|plonojoje]]: nuo aklosios žarnos iki riestinės jis nukeliauja per 12 valandų. Dar reikia 6-8 valandų, kol turinys pasišalina iš organizmo [[išmatos|išmatų]] pavidalu. Normalu, kai žmogus tuštinasi nuo 1 karto per 2 paras iki 2 kartų per vieną parą. Storosios žarnyno [[mikroflora|mikrofloros]] sudėties pakinta dėl ligų. Sergant žarnyno mikroflora išplinta į proksimalinę storiosios žarnos dalį ir [[tulžis|tulžies]] latakus, vystosi [[disbiozė]]. Toliau progresuojant disbiozei, atsiranda [[bakterija|bakterijų]] su patogeninėmis savybėmis.
 
=== ''' Storosios žarnos pradžia ''' ===
 
:Storoji žarna- – tai yra galinė virškinamojo kanalo dalis. Ilgis- 1,5m5 m, spindžio pradžia – - 7cm7 cm, pabaiga- apie 4cm4 cm.
 
'''Dalys:'''
[[Vaizdas:Tiesioji_zarna_22.jpg|miniatiūra|dešinėje|Tiesioji žarna]]
* akloji žarna, caecum- 10 cm,
'''Dalys:'''
* aklojigaubtinė žarna, caecumcolon- 10cm120 cm,
* gaubtinėtiesioji žarna, colonrectum- 120cm,20 cm.
* tiesioji žarna, rectum- 20cm.
 
'''Gaubtinė žarna skirstoma į:'''
* kylančiąją, colon ascendens;
* skersinę, colon transversum;
* riestinę, colon sigmoideum.
 
Padėtis:
 
Akloji, skersinė, riestinė gaubtinė žarnos dalys ir tiesiosios žarnos pradžia užima intraperitoninę padėtį, kylančioji, nusileidžiančioji gaubtinės žarnos ir vidurinė tiesiosios žarnos dalis- mezoperitoninę, o tiesiosios žarnos galas – ekstraperitoninę padėtį. Storoji žarna prasideda dešinioje klubo duobėje akląja žarna ir, kildama aukštyn pilvo ertmės dešiniuoju pakraščiu, pereina į kylančiąją gaubtinę žarną. Menamą ribą tarp jų sudaro klubinės žarnos atsivėrimo į storąją žarną žiotys. Ties kepenimis žarna pasisuka į kairę ir pereina į skersinę gaubtinę žarną. Ji tęsiasi skersai pilvo ertmės, o jos pasaitas, mesocolon transcersum, prisitvirtina prie užpakalinės pilvo sienos ir padalija pilvaplėvės ertmę į viršutinį ir apatinį aukštus. Ties blužnimi žarna pasisuka žemyn. Riestinė žarna, persilenkusi per užpakalinį mažojo dubens kraštą, pereina į tiesiąją žarną, kuri baigiasi tarpvietėje išeinamąja anga, anus.
 
=== '''TiesiojiAkloji žarna''' ===
:'''Padėtis:''' akloji, skersinė, riestinė gaubtinė žarnos dalys ir tiesiosios žarnos pradžia užima intraperitoninę padėtį, kylančioji, nusileidžiančioji gaubtinės žarnos ir vidurinė tiesiosios žarnos dalis- mezoperitoninę, o tiesiosios žarnos galas- ekstraperitoninę padėtį.
:Akloji žarna prasideda aklai ir yra panaši į maišelį. Jos sienos sandara yra tokia pati, gaubtinės žarnos. Jos sienos sandara yra tokia pati kaip ir gaubtinės žarnos. Nuo aklosios žarnos galo tęsiasi 8-9  cm ilgio kirmelinė atauga, appendix vermiformis. Ji yra reikšmingas imuninės sistemos organas ir dažnų chiruginių operacijų objektas. Kirmelinės ataugos siena yra tradicinės sandaros, tačiau jos pogleivyje yra labai daug limfoidinio audinio mazgelių. Pilvaplėvė ją dengia iš visų pusių ir sudaro pasaitą, mesoappendix. Kirmelinės ataugos padėtis svyruoja, ir ta aplinkybė yra praktiškai reikšminga. Dažniausiai ji yra atsikreipusi į priekį ir laisvai įsiterpia tarp plonosios žarnos kilpų. Jeigu ji yra ilgesnė, tai gali. būti nusileidusi š mažąjį dubenį arba pakilusi prie kepenų Rečiau ji būna pasislėpusi už aklosios žarnos. Aklosios ir gaubtinės žarnų sienos sandara yra vienoda. Ją sra sudaro gleivinė, pogleivis, raumeninis ir serozinis dangalai. Gleivinė yra susiraukšlėjusi pusmėnulio formos raukšlėmis ir turi daug liaukų, kurios išklotos tauriniais egzokrinocitais ir kitomis ląstelėmis. Pogleivis yra plonas. Jame daug gleivinės nusileidusių liaukų ir mikroskopinių limfoidinio audinio mazgelių. Raumeninis dangalas yra netolygus. Jo išilginės skaidulos yra susitelkusios į tris juostas, teniae coli. Skiriama laisvoji, tenia libera, pasaitinė, tenia mesocolica, ir taukinė tenia omentalis. Akląją ir gaubtinę žarną apklojusi pilvaplėvė sudaro išorinį serozinį dangalą. Šalia laisvosios ir taukinės juostų yra riebaliniu audiniu pripildytų šio dangalo maišelių. Tai taukinės ataugos, adibocae. Išgaubtos ir taukinės ataugos sukelia storajai žarnai būdingą išvaizdą, kuri padeda atskirti nuo plonosios.
Storoji žarna prasideda dešinioje klubo duobėje akląja žarna ir, kildama aukštyn pilvo ertmės dešiniuoju pakraščiu, pereina į kylančiąją gaubtinę žarną. Menamą ribą tarp jų sudaro klubinės žarnos atsivėrimo į storąją žarną žiotys. Ties kepenimis žarna pasisuka į kairę ir pereina į skersinę gaubtinę žarną. Ji tęsiasi skersai pilvo ertmės, o jos pasaitas, mesocolon transcersum, prisitvirtina prie užpakalinės pilvo sienos ir padalija pilvaplėvės ertmę į viršutinį ir apatinį aukštus. Ties blužnimi žarna pasisuka žemyn. Riestinė žarna, persilenkusi per užpakalinį mažojo dubens kraštą, pereina į tiesiąją žarną, kuri baigiasi tarpvietėje išeinamąja anga, anus.
Raumeninis dangalas yra netolygus. Jo išilginės skaidulos yra susitelkusios į tris juostas, teniae coli. Skiriama laisvoji, tenia libera, pasaitinė, tenia mesocolica, ir taukinė tenia omentalis. Akląją ir gaubtinę žarną apklojusi pilvaplėvė sudaro išorinį serozinį dangalą. Šalia laisvosios ir taukinės juostų yra riebaliniu audiniu pripildytų šio dangalo maišelių. Tai taukinės ataugos, adibocae. Išgaubtos ir taukinės ataugos sukelia storajai žarnai būdingą išvaizdą, kuri padeda atskirti nuo plonosios.
 
=== '''AklojiTiesioji žarna''' ===
 
[[Vaizdas:Tiesioji_zarna_22Tiesioji_zarna_1.jpg|miniatiūrathumb|dešinėjeright|220px|Tiesioji žarna]]
:Akloji žarna prasideda aklai ir yra panaši į maišelį. Jos sienos sandara yra tokia pati, gaubtinės žarnos. Jos sienos sandara yra tokia pati kaip ir gaubtinės žarnos. Nuo aklosios žarnos galo tęsiasi 8-9 cm ilgio kirmelinė atauga, appendix vermiformis. Ji yra reikšmingas imuninės sistemos organas ir dažnų chiruginių operacijų objektas. Kirmelinės ataugos siena yra tradicinės sandaros, tačiau jos pogleivyje yra labai daug limfoidinio audinio mazgelių. Pilvaplėvė ją dengia iš visų pusių ir sudaro pasaitą, mesoappendix. Kirmelinės ataugos padėtis svyruoja, ir ta aplinkybė yra praktiškai reikšminga. Dažniausiai ji yra atsikreipusi į priekį ir laisvai įsiterpia tarp plonosios žarnos kilpų. Jeigu ji yra ilgesnė, tai gali. būti nusileidusi š mažąjį dubenį arba pakilusi prie kepenų Rečiau ji būna pasislėpusi už aklosios žarnos. Aklosios ir gaubtinės žarnų sienos sandara yra vienoda. Ją sra sudaro gleivinė, pogleivis, raumeninis ir serozinis dangalai. Gleivinė yra susiraukšlėjusi pusmėnulio formos raukšlėmis ir turi daug liaukų, kurios išklotos tauriniais egzokrinocitais ir kitomis ląstelėmis. Pogleivis yra plonas. Jame daug gleivinės nusileidusių liaukų ir mikroskopinių limfoidinio audinio mazgelių. Raumeninis dangalas yra netolygus. Jo išilginės skaidulos yra susitelkusios į tris juostas, teniae coli. Skiriama laisvoji, tenia libera, pasaitinė, tenia mesocolica, ir taukinė tenia omentalis. Akląją ir gaubtinę žarną apklojusi pilvaplėvė sudaro išorinį serozinį dangalą. Šalia laisvosios ir taukinės juostų yra riebaliniu audiniu pripildytų šio dangalo maišelių. Tai taukinės ataugos, adibocae. Išgaubtos ir taukinės ataugos sukelia storajai žarnai būdingą išvaizdą, kuri padeda atskirti nuo plonosios.
 
Tiesioji žarna nėra tiesi. Ji, leisdamasi į mažąjį dubenį pagal kryžkaulio dubeninį paviršių, iš pradžių išsilenkia atgal, poto, prieš pasibaigdama išange, nežymiai palinksta į priekį. Mažajame dubenyje tiesioji žarna praplatėja- ampulė, ampulla recti, o pabaiga siauresnė ir vadinama išangės kanalu, canalis analis, kuris baigiasi išeinamąja anga- išange, anus. Vyro dubenyje prieš tiesiąją žarną yra šlapimo pūslė ir priešinė liauka, o moters- gimda ir makštis.
=== '''Tiesioji žarna''' ===
 
Tiesiosios žarnos ampulės gleivinė yra susirauklėjusi išilginėmis raukšlėmis, kurias išeinamojo kanalo srityje sujungia kelios žiedinės raukšlės. Žarnos pradžioje buvęs vienasluoksnis gleivinės epitelis pasikečia daugiasluoksniu epiteliu ir palengva pereina į odą. Po išeinamojo kanalo gleivinė yra gausus veninis rezginys, plexus venosus rectalis. Tiesiosios žarnos raumeninis dangalas sudarytas iš tolygiai išssidėsčiusio išilginio ir žiedinio raumeninių sluoksnių. Prieš išangę žiedinis sluoksnis baigiasi raumeniniu žiedu- nevalingu vidiniu išangės rauku. Išangės srityje, t.y. toje vietoje, kur žarna perveria dubens dugną, yra skersaruožis žiedinis tarpvietės raumuo- valingas išorinis išangės raukas, m. sphincter ani externus.
[[Vaizdas:Tiesioji_zarna_1.jpg|kairėje|framed|280 mpx|Tiesioji žarna]]
 
Tiesioji žarna nėra tiesi. Ji, leisdamasi į mažąjį dubenį pagal kryžkaulio dubeninį paviršių, iš pradžių išsilenkia atgal, poto, prieš pasibaigdama išange, nežymiai palinksta į priekį. Mažajame dubenyje tiesioji žarna praplatėja- ampulė, ampulla recti, o pabaiga siauresnė ir vadinama išangės kanalu, canalis analis, kuris baigiasi išeinamąja anga- išange, anus. Vyro dubenyje prieš tiesiąją žarną yra šlapimo pūslė ir priešinė liauka, o moters- gimda ir makštis.
Tiesiosios žarnos ampulės gleivinė yra susirauklėjusi išilginėmis raukšlėmis, kurias išeinamojo kanalo srityje sujungia kelios žiedinės raukšlės. Žarnos pradžioje buvęs vienasluoksnis gleivinės epitelis pasikečia daugiasluoksniu epiteliu ir palengva pereina į odą. Po išeinamojo kanalo gleivinė yra gausus veninis rezginys, plexus venosus rectalis. Tiesiosios žarnos raumeninis dangalas sudarytas iš tolygiai išssidėsčiusio išilginio ir žiedinio raumeninių sluoksnių. Prieš išangę žiedinis sluoksnis baigiasi raumeniniu žiedu- nevalingu vidiniu išangės rauku. Išangės srityje, t.y. toje vietoje, kur žarna perveria dubens dugną, yra skersaruožis žiedinis tarpvietės raumuo- valingas išorinis išangės raukas, m. sphincter ani externus.
Pačią tiesiosios žarnos pradžią pilvaplėvė apsupa iš visų pusių ir jos užpakalyje sudaro pasaitą, kuris žemiau prasiskečia, palieka tiesiąją žarną ir pereina ant mažojo dubens sienų bei organų. Pilaplėvė sudaro -arnos serozinį dangalą, o ten kur jo nėra, tiesioji -arna per adventiciją suauga su aplinkiniais organais.
 
Storosios žarnos liaukos išskiria skaidrias, šarmines sultis, kuriose yra nedaug virškinamųjų fermentų ir gleivių su slidinamosiomis medžiagomis. Sulčių išsiskiria nedaug, o rūgšti aplinka, kurią sudaro bakterijų apykaitos produktai, fermentus greitai suardo. Su pirmuoju kūdikių maitinimu į jų virškinamąjį kanalą patenka įvairių rūgimo ir puvimo bakterijų, kurios palankiausias egzistavimo sąlygas randa storojoje, ypač aklojoje žarnoje. Joje jos intensyviai dauginasi ir nuolat plinta tolimąja kryptimi. Bakterijos ir jų apykaitos produktai sudaro maždaug pusę storosios žarnos turinio. Bakterijos organizmui turi ir teigiamą ir neigiamą reikšmę. Teigiama reikšmė- celiuliozės ir jungiamojo audinio virškinimas, kuris vyksta bakterijų medžiagų apykaitos metu. Be to, jos sintetina tam tikru B ir K grupių vitaminus. Neigiamą reikšmę turi puvimo ir rūgimo procesų metu atsirandantys produktai : indolas, skatolas, kadaverinas, įvairios organinės rūgštys. Šios medžiagos įsiurbiamos į kraują ir kenkia organizmui.
Nesuvirškintų medžiagų likučiai, nevirškinamos medžiagos, tulžies liekanos, bakterijos ir jų apykaitos produktai, suklijuoti gleivėmis ir slidinamosiosmis medžiagomis. Iš plonosios žarnos tyrė nedidelėmis proporcijomis patenka į storąją žarną ir , veikiama persitaltinių judesių, slenka tolimesne kryptimi. Grįžti atgal į klubinę arną tyrei trukdo klubinis aklosios žarnos vožtuvas. Storosios žarnos persistaltines bangas keičia antiperistaltinės bangos, todėl turinys žarnoje išbūna 12-15 valandų. Per tą laiką tyrė sutirštėja ir virsta išmatomis.
 
Nesuvirškintų medžiagų likučiai, nevirškinamos medžiagos, tulžies liekanos, bakterijos ir jų apykaitos produktai, suklijuoti gleivėmis ir slidinamosiosmis medžiagomis. Iš plonosios žarnos tyrė nedidelėmis proporcijomis patenka į storąją žarną ir , veikiama persitaltinių judesių, slenka tolimesne kryptimi. Grįžti atgal į klubinę arną tyrei trukdo klubinis aklosios žarnos vožtuvas. Storosios žarnos persistaltines bangas keičia antiperistaltinės bangos, todėl turinys žarnoje išbūna 12-15 valandų. Per tą laiką tyrė sutirštėja ir virsta išmatomis.
 
{| class="wikitable"
|}
 
== '''Storosios žarnos sutrikimai''' ==
* [[Vidurių užkietėjimas]]
* [[Kolitas]]  – storosios žarnos gleivinės uždegimas.
* [[Krono liga]]
* [[Storosios žarnos divertikuliozė]]
* [[Storosios žarnos vėžys]]
 
== Literatūra ==
== '''Storosios žarnos sutrikimai''' ==
* Kazys Algimantas Tamašauskas, Rimvydas Stropus, "Žmogaus anatomija", KMU leidykla, 200032003 metai.
*[[Vidurių užkietėjimas]]
*[[Kolitas]] – storosios žarnos gleivinės uždegimas.
*[[Krono liga]]
*[[Storosios žarnos divertikuliozė]]
*[[Storosios žarnos vėžys]]
 
{{Žmogaus anatomija|Storoji žarna}}
== '''Naudoti šaltiniai:''' ==
 
[[Kategorija:Virškinimo sistema]]
* Kazys Algimantas Tamašauskas, Rimvydas Stropus "Žmogaus anatomija" KMU leidykla, 20003 metai.
28 019

pakeitimų