Vilniaus universiteto Botanikos sodas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
dar kartą rv copyvio iš http://www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/index.php?Istorija
S
S (dar kartą rv copyvio iš http://www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/index.php?Istorija)
Botanikos sode yra 6 skyriai:
*[[Dendrologija|Dendrologijos]] skyrius
*[[Augalų geografija|Augalų geografijos]] ir sistematikos skyrius
*[[Gėlininkystė]]sGėlininkystės skyrius
*Augalų genetikos skyrius
*[[Pomologija|Pomologijos]] skyrius
*Augalų fiziologinių ir biocheminių tyrimų laboratorija
==Istorija==
I vieta - Senamiesčio kiemelis (Pilies g. 22) ('''1781-1799'''). 1781 m. botanikas prof. [[Žanas Emanuelis Žiliberas|Ž. E. Žiliberas]] (1741-1814) įsteigė Vilniaus universiteto [[botanikos sodas|botanikos sodą]] (VU BS). Jis atvyko iš [[Gardinas|Gardino]], kur dirbo keletą metų ir ten jau buvo įkūręs [[botanikos sodas|botanikos sodą]]. Atvykdamas į [[Vilnius|Vilnių]], jis atsivežė nemažai augalų. [[Lietuva]] [[Europa|Europos]] mokslui buvo "neatrasta žemė", todėl vietinių augalų pažinimas buvo labai svarbus. Tam [[Žanas Emanuelis Žiliberas|Ž. E. Žiliberas]] skyrė daug dėmesio ir įdomesnius vietinius [[augalas|augalus]] augino [[botanikos sodas|botanikos sode]]. [[Žanas Emanuelis Žiliberas|Ž. E. Žiliberas]] išleido pirmąją "Lietuvos florą" - knygą apie Lietuvos augaliją. Daugiau nei 2 tūkstančių vardų augalams užteko 300 kvadratinių metrų kiemelio. Augalai augo lauke ir medinių konstrukcijų [[šiltnamis|šiltnamyje]].<br><br>Vaikštinėjant po senamiestį, galima užsukti į šalia "Naručio" viešbučio esantį kiemelį - pirmąją VU BS vietą. VU BS pradžių pradžią primena memorialinė lenta, o augalai žymi pačią BS vietą.<br><br> [[Žanas Emanuelis Žiliberas|Ž.E. Žilibero]] pradėtą darbą nuo 1784 m. tęsė žymus gamtininkas ir keliautojas, [[Džeimsas Kukas|Džeimso Kuko]] kelionės aplink pasaulį dalyvis G. A. Forsteris (1754-1794). Jo rūpesčiu 1787 m. BS buvo nupirktas žemės sklypas [[Sereikiškės]]e (dabar [[Sereikiškių parkas]]).<br><br>II vieta - Sereikiškės ('''1799-1842'''). VU BS perkėlimas iš Pilies gatvės į Sereikiškes prasidėjo tik 1799 metais. Darbams vadovavo prof. [[Stanislovas Bonifacas Jundzilas|S. B. Jundzilas]] (1761-1847). Iš Pilies gatvės atgabenta ir pasodinta apie 200 augalų, nemažai augalų atgabenta iš aplinkinių [[miškas|miškų]] ir [[pieva|pievų]], 1801 m. daug sėklų gauta iš [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Lenkija|Lenkijos]], padovanojo kunigaikščiai [[Plateriai]]. Nuo 1802 m. pradėti leisti auginamų augalų ir surinktų mainams sėklų katalogai. 1806-1807 m. pagal architekto Kado projektą pastatytos didžiosios [[oranžerija|oranžerijos]]. VU BS buvo sumaniai tvarkomas, netrukus suklestėjo ir tapo žinomas už Lietuvos ribų. Tai buvo vienas turtingiausių [[Rytų Europa|Rytų Europos]] sodų. 1824 m. kolekcijose buvo 6565 vardų augalai. 1811 m. prof. S. B. Jundzilas išleidžia knygą "Lietuvos augalų aprašymas", kur minimi ne tik vietiniai, bet ir introdukuoti augalai. Prof. [[Stanislovas Bonifacas Jundzilas|S. B. Jundzilo]] darbus ir VU BS tvarkymą nuo 1825 m. tęsė jo sūnėnas prof. [[Juozas Jundzilas|J. Jundzilas]] (1794-1877). Po [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]] prasidėjo represijos - 1832 m. [[vilniaus universitetas|universitetas]] uždaromas, VU BS perduodamas Medicinos- chirurgijos akademijos žinion ir vadovaujant [[Stanislovas Batys Gorskis|S. B. Gorskiui]] (1802-1864), veikia iki 1840 m. 1841 m. VU BS pereina [[Generalgubernatorius|generalgubernatoriaus]] žinion, kas reiškia jo likvidavimą. Augalai išgabenami į [[Kijevas|Kijevo]] ir [[Tartu|Tartu]] universitetus arba parduodami. Introdukuotoji augalija po kurio laiko sunyko, VU BS virto parku.<br><br>III vieta - Vingio dvarvietė ('''nuo 1919'''). Beveik 90 metų Vilniuje nebuvo [[universitetas|universiteto]] ir beveik 80 metų - [[botanikos sodas|botanikos sodo]]. Atkūrus [[universitetas|universitetą]], 1919 m. VU BS buvo įsteigtas 2 ha plote [[Vingio parkas|Vingio parko]] vakarinėje dalyje, [[Neris|Neries]] upės slėnyje, buvusioje dvarvietėje. Pirmieji augalai pasodinti 1920 m. pavasarį, 1922 m. įkurtas vietinių augalų ir bendrosios sistematikos skyriai, po trejų metų pasodinta kultivuojamų augalų kolekcija, dar po metų įkurtas augalų [[ekologija|ekologijos]] skyrius, įrengti keli vandens baseinai. VU BS 5 metus vadovavo prof. [[P. Višnevskis]], 1924-1937 m. - prof. [[I. Tšebinskis]], inspektoriumi 1919-1939 m. buvo [[K. Prošynskis]].1926-1930 m. pastatytos oranžerijos tropiniams ir subtropiniams augalams eksponuoti, įrengta nedidelė [[aukštapelkė]], pradėti kaupti kalnų augalai. 1931 m. VU BS nuniokojo didelis potvynis, po dešimties metų - prasidėjęs karas [[Antrasis pasaulinis karas|(1941-1945)]]. 1940-1949 m. VU BS kuratoriumi buvo prof. [[Antanas Minkevičius|A. Minkevičius]], o VU BS veiklai karo metais vadovavo asistentas [[J. Movšovičius]]. Karo ir santvarkų kaita padarė savo, VU BS pradėjo atsigauti tik po 1954 m., kai jam ėmė vadovauti dr. [[A. Lučinskienė]]. Per 20 jos vadovavimo VU BS metų buvo sukauptos turtingos augalų kolekcijos, užtikrinta pavyzdinga jų priežiūra. Lauke augo apie 4000 augalų rūšių ir veislių, šiltnamiuose - apie 900. Lankytojai galėjo susipažinti su [[vaistiniai augalai|vaistinių augalų]], augalų biologijos ir sistematikos, gėlininkystės, dendrologijos, [[pomologija|pomologijos]], [[daržininkystė]]s, grūdinių ir techninių kultūrų ekspozicijomis. 1962 m. VU BS teritorija padidėjo iki 7,35 ha, 1964 m. pastatyti 3 nauji šiltnamiai. VU BS buvo gausiai lankomas.<br><br>Gausėjant [[Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultetas|VU GMF]] katedrose specialybių ir vystantis mokslui, VU BS teritorija ir šiltnamiai nebepatenkino vis augančių poreikių, todėl imta dairytis naujo sklypo. Paieškomis rūpinosi rektorius akad. [[Jonas Kubilius (1921)|J. Kubilius]], GMF dekanas doc. [[R. Tarvydas]], prof. [[V. Rančelis]], doc. [[V. Raškauskas]], VU BS direktorė dr. [[A. Lučinskienė]]. Paskyrus VU BS naują sklypą [[Kairėnai|Kairėnuose]], nuo 1974 m. VU BS [[Vingio parkas|Vingio parke]] pertvarkytas į Augalų sistematikos ir geografijos skyrių. <br><br>IV vieta - [[kairėnai|Kairėnai]]. '''1974.05.14''' VU BS buvo skirtas 150 ha sklypas [[kairėnai|Kairėnuose]], vietovėje su sena dvarviete ir parku. VU BS kūrimo rūpesčiai 1975-1990 m. gulė ant direktoriaus [[J. Meidus|J. Meidaus]] pečių. VU BS projektą rengė Paminklų restauravimo projektavimo institutas (vyr. architektė D. Juchnevičiūtė). Buvo rekonstruojami seni [[tvenkinys|tvenkiniai]], įrengiami nauji, tiesiami keliai, remontuojami pastatai, iškeliami gyventojai. Daug padaryta 1991- 2002 metais, vadovaujant direktoriui doc. dr. [[Evaldas Navys|E. Naviui]]. Nuo 2002 m. BS vadovauja dr. [[A. Skridaila]]. 2003 m. patvirtinta nauja BS raidos Kairėnuose programa.
 
==Nuorodos==