Vilniaus universiteto Botanikos sodas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
rv copyvio iš http://www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/index.php?Istorija
S (rv copyvio iš http://www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/index.php?Istorija)
*[[Pomologija|Pomologijos]] skyrius
*Augalų fiziologinių ir biocheminių tyrimų laboratorija
==Istorija==
I vieta - Senamiesčio kiemelis (Pilies g. 22) (1781-1799). 1781 m. botanikas prof. [[Žanas Emanuelis Žiliberas|Ž.E. Žiliberas]] (1741-1814) įsteigė VU BS. Jis atvyko iš Gardino, kur dirbo keletą metų ir ten jau buvo įkūręs BS. Atvykdamas į Vilnių, jis atsivežė nemažai augalų. Lietuva Europos mokslui buvo "neatrasta žemė", todėl vietinių augalų pažinimas buvo labai svarbus. Tam Ž. E. Žiliberas skyrė daug dėmesio ir įdomesnius vietinius augalus augino BS. Ž.E. Žiliberas išleido pirmąją "Lietuvos florą" - knygą apie Lietuvos augaliją. Daugiau nei 2 tūkstančių vardų augalams užteko 300 kvadratinių metrų kiemelio. Augalai augo lauke ir medinių konstrukcijų šiltnamyje.<br>
Vaikštinėjant po senamiestį, galima užsukti į šalia "Naručio" viešbučio esantį kiemelį - pirmąją VU BS vietą. BS pradžių pradžią primena memorialinė lenta, o augalai žymi pačią BS vietą.<br>Ž. E. Žilibero pradėtą darbą nuo 1784 m. tęsė žymus gamtininkas ir keliautojas, J. Kuko kelionės aplink pasaulį dalyvis G.A. Forsteris (1754-1794). Jo rūpesčiu 1787 m. BS buvo nupirktas žemės sklypas Sereikiškėse (dabar Sereikiškių parkas).<br>II vieta - Sereikiškės (1799-1842). BS perkėlimas iš Pilies gatvės į Sereikiškes prasidėjo tik 1799 metais. Darbams vadovavo prof. S.B. Jundzilas (1761-1847). Iš Pilies gatvės atgabenta ir pasodinta apie 200 augalų, nemažai augalų atgabenta iš aplinkinių miškų ir pievų, 1801 m. daug sėklų gauta iš Prancūzijos, Lenkijos, padovanojo kunigaikščiai Plateriai. Nuo 1802 m. pradėti leisti auginamų augalų ir surinktų mainams sėklų katalogai. 1806-1807 m. pagal architekto Kado projektą pastatytos didžiosios oranžerijos. BS buvo sumaniai tvarkomas, netrukus suklestėjo ir tapo žinomas už Lietuvos ribų. Tai buvo vienas turtingiausių Rytų Europos sodų. 1824 m. kolekcijose buvo 6565 vardų augalai. 1811 m. prof. S. B. Jundzilas išleidžia knygą "Lietuvos augalų aprašymas", kur minimi ne tik vietiniai, bet ir introdukuoti augalai. Prof. S. B. Jundzilo darbus ir BS tvarkymą nuo 1825 m. tęsė jo sūnėnas prof. J. Jundzilas (1794-1877). Po 1831 m. sukilimo prasidėjo represijos - 1832 m. universitetas uždaromas, BS perduodamas Medicinos- chirurgijos akademijos žinion ir vadovaujant S. B. Gorskiui (1802-1864), veikia iki 1840 m. 1841 m. BS pereina generalgubernatoriaus žinion, kas reiškia jo likvidavimą. Augalai išgabenami į Kijevo ir Tartu universitetus arba parduodami. Introdukuotoji augalija po kurio laiko sunyko, BS virto parku.<br>Šiandien vaikštinėdami Sereikiškių parke galime pagal senas litografijas atpažinti kai kuriuos pastatus iš botanikos sodo laikų. Visa kita labai pasikeitė. <br>III vieta - Vingio dvarvietė (nuo 1919). Beveik 90 metų Vilniuje nebuvo universiteto ir beveik 80 metų - botanikos sodo. Atkūrus universitetą, 1919 m. BS buvo įsteigtas 2 ha plote Vingio parko vakarinėje dalyje, Neries upės slėnyje, buvusioje dvarvietėje. Pirmieji augalai pasodinti 1920 m. pavasarį, 1922 m. įkurtas vietinių augalų ir bendrosios sistematikos skyriai, po trejų metų pasodinta kultivuojamų augalų kolekcija, dar po metų įkurtas augalų ekologijos skyrius, įrengti keli vandens baseinai. BS 5 metus vadovavo prof. P. Višnevskis, 1924-1937 m. - prof. I. Tšebinskis, inspektoriumi 1919-1939 m. buvo K. Prošynskis.1926-1930 m. pastatytos oranžerijos tropiniams ir subtropiniams augalams eksponuoti, įrengta nedidelė aukštapelkė, pradėti kaupti kalnų augalai. 1931 m. BS nuniokojo didelis potvynis, po dešimties metų - prasidėjęs karas (1941-1945). 1940-1949 m. BS kuratoriumi buvo prof. A. Minkevičius, o BS veiklai karo metais vadovavo asistentas J. Movšovičius. Karo ir santvarkų kaita padarė savo, BS pradėjo atsigauti tik po 1954 m., kai jam ėmė vadovauti dr. A. Lučinskienė. Per 20 jos vadovavimo BS metų buvo sukauptos turtingos augalų kolekcijos, užtikrinta pavyzdinga jų priežiūra. Lauke augo apie 4000 augalų rūšių ir veislių, šiltnamiuose - apie 900. Lankytojai galėjo susipažinti su vaistinių augalų, augalų biologijos ir sistematikos, gėlininkystės, dendrologijos, pomologijos, daržininkystės, grūdinių ir techninių kultūrų ekspozicijomis. 1962 m. BS teritorija padidėjo iki 7,35 ha, 1964 m. pastatyti 3 nauji šiltnamiai. BS buvo gausiai lankomas.<br>Gausėjant VU GMF katedrose specialybių ir vystantis mokslui, BS teritorija ir šiltnamiai nebepatenkino vis augančių poreikių, todėl imta dairytis naujo sklypo. Paieškomis rūpinosi rektorius akad. J. Kubilius, GMF dekanas doc. R. Tarvydas, prof. V. Rančelis, doc. V. Raškauskas, BS direktorė dr. A. Lučinskienė. Paskyrus BS naują sklypą Kairėnuose, nuo 1974 m. BS Vingio parke pertvarkytas į Augalų sistematikos ir geografijos skyrių. <br>IV vieta - Kairėnai. 1974.05.14 BS buvo skirtas 150 ha sklypas Kairėnuose, vietovėje su sena dvarviete ir parku. BS kūrimo rūpesčiai 1975-1990 m. gulė ant direktoriaus J. Meidaus pečių. BS projektą rengė Paminklų restauravimo projektavimo institutas (vyr. architektė D. Juchnevičiūtė). Buvo rekonstruojami seni tvenkiniai, įrengiami nauji, tiesiami keliai, remontuojami pastatai, iškeliami gyventojai. Daug padaryta 1991- 2002 metais, vadovaujant direktoriui doc. dr. E. Naviui. Nuo 2002 m. BS vadovauja dr. A. Skridaila. 2003 m. patvirtinta nauja BS raidos Kairėnuose programa.
 
==Nuorodos==