Kairėnai (Vilnius): Skirtumas tarp puslapio versijų

Kairėnų dvaras minimas istoriniuose šaltiniuose nuo XVI a. Pirmaisiais ansamblio kūrėjais laikomi didikai Isaikovskiai, valdę Kairėnus 1596-1689 m. Pastatyti pirmieji rezidencijos pastatai, suformuota dvaro planinė struktūra, nulėmusi tolesnę jo raidą. Vėliau dvarą valdė Sapiegos (dvaras nuomojamas arba užstatomas, buvo garsus vienu seniausiu Lietuvoje popieriaus fabrikų), o 1764-1870 m. - Lopacinskiai. Kairėnai - pagrindinė jų rezidencija. D. Marikonytė-Lopacinskienė ansamblį 1813-1857 m. gerokai pertvarkė: pastatė naujus mūrinius ūkinius pastatus (išlikusius iki mūsų dienų), pertvarkė parką. Senasis popieriaus fabrikas gamino popierių su vandens ženklu Koirani, o malūnai aprūpino Vilniaus miestą gerais kvietiniais miltais. Dvaras tapo svarbiu Vilniaus visuomenės gyvenimo centru: veikė orkestras ir mėgėjų teatras, lankėsi menininkai, vyko ir politinės diskusijos. I.D.P. Lopacinskis buvo vienas iš 1863 m. sukilimo vadų, sukilimui pralaimėjus sekė represijos, giminė buvo išblaškyta. 1870 m. sodybą nusipirko J. Tiškevičius (vystoma tik ūkinė veikla, popieriaus fabrikas pertvarkytas į vinių fabriką, o vėliau uždarytas), 1899 m. - pirkliai Stolypinai. Iš jų dvarą nupirko valstybė ir 1933 m įsteigė psichoneurologinę ligoninę, veikusią iki 1974 m. 1974 m. 150 ha sklypas perduotas [[Vilniaus universiteto botanikos sodas|Vilniaus universitetui botanikos sodui]] kurti.<br>Iki mūsų dienų išliko dvaro kompleksas su paskutinio formavimo etapo (XIX a.) ūkiniais pastatais ir angliško stiliaus parku. Arklidė ir malūnas turi romantizmo bruožų, kiti ūkiniai pastatai - liaudies architektūros bruožų.

==Nuorodos==