Witold Teofil Staniszkis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lappon (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Witold Teofil Staniszkis | titulas = | vaizdas = Witold Teofil Staniszkis.jpg | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = 192...
(Jokio skirtumo)

00:56, 11 kovo 2013 versija

Witold Teofil Staniszkis
1925 m. liepą
Gimė 1880 m. gruodžio 20 d.
Marijampolė, Rusijos imperija
Mirė 1941 m. lapkričio 21 d. (60 metų)
Aušvicas, Trečiasis Reichas
Tėvas Vincentas Staniškis
Motina Veronika Šmitaitė
Sutuoktinis (-ė) Wanda Piotrowska
Vaikai Witold Staniszkis
Jerzy Staniszkis
Olgierd Staniszkis
Veikla Agrotechnikas, politikas, profesorius.
Vikiteka Witold Teofil Staniszkis

Vitoldas Teofilis Staniškis (lenk. Witold Teofil Staniszkis) (1880 m. gruodžio 20 d. Marijampolėje, Rusijos imperija - 1941 m. lapkričio 21 d. Aušvice, Trečiasis Reichas) – agrotechnikas, politikas, profesorius.

Biografija

Gimė 1880 m. gruodžio 20 d. Marijampolėje. Tėvas Vincentas Staniškis buvo graikų kalbos mokytojas, motina Veronika Šmitaitė. Motina anksti mirė, liko gyventi su tėvu. Baigė biologijos mokslus Varšuvos universitete, vėliau mokėsi žemės ūkio technologijų Krokuvos universitete. Nuo jaunystės priklausė įvairioms slaptoms organizacijoms, siekusioms Lenkijos nepriklausomybės. Nuo 1905 m. priklausė Lenkijos demokratų partijai. 1908 m. su žmona Wanda Piotrowska susilaukė sūnaus, būsimo inžinieriaus Witold Staniszkis, o 1914 m. būsimo architekto Jerzy Staniszkis.

Po studijų baigimo liko dirbti Krokuvos universitete, kur rašė įvairius mokslinius straipsnius apie žemės ūkį. I pasaulinio karo metu buvo Kutno miesto vicemeras. 1919 m. išrinktas į Lenkijos steigiamąjį seimą, kur dirbo iki 1922 metų. Taip pat nuo 1922 m. iki 1935 m. buvo I, II ir II Lenkijos seimo narys. 1937-1939 m. dirbo Tautos partijos iždininku.

Vokiečiams okupavus Lenkiją, įsitraukė į rezistensinių organizacijų veiklą. 1941 m. gegužės 17 d. suimtas ir išvežtas į Aušvico koncentracijos stovyklą, kurioje buvo nužudytas 1941 m. lapkričio 21 dieną. Varšuvos Povonzkų kapinėse pastatytas simbolinis antkapis.

Literatūra

  • Eugeniusz Romer, Pamiętnik Paryski 1918–1919, przypisy Andrzej Garlicki, Ryszard Świętek, t. I, Wrocław 2010, s. 33.
  • Cmentarz Powązkowski w Warszawie. (red.). Krajowa Agencja Wydawnicza, 1984. ISBN 83-03-00758-0.
  • Jacek Majchrowski (red.), Kto był kim w II RP?, Warszawa 1994
  • Profil na stronie Biblioteki Sejmowej.