Varniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 79.133.225.134 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Addbot keitimas)
Eilutė 33:
 
Miestelis įeina į senovės [[Žemaičiai|žemaičių]] genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. [[Varnelė]]s upės dešiniajame krante buvo įsikūrusi Medininkų gyvenvietė, [[1314]]–[[1399]] m. gyvenvietę puolė kryžiuočiai, [[1389]] m. kryžiuočius čia sumušė žemaičiai.
 
kų bažnyčią, išvijo vyskupą su kunigais. Sukilimo slopinti atvyko Vytautas, ramindamas nukentėjusius bajorus jibiaus]] centras|}}
[[1417]] m. Ldk [[Vytautas Didysis]] įkūrė [[Medininkų vyskupija|Medininkų vyskupiją]], pastatydino katedrą, tais pačiais metais suteikė [[Magdeburgo teisė|miesto teises]]. Siekdamas įtvirtinti savo valdžią, Vytautas ėmė atidavinėti valstiečius bajorams, tačiau, nenorėdami patekti priklausomybėn ir atsisakyti savo dievų, valstiečiai sukilo ir sudegino Medininkų bažnyčią, išvijo vyskupą su kunigais. Sukilimo slopinti atvyko Vytautas, ramindamas nukentėjusius bajorus jiems išdalijo žemės.
 
1417–[[1864]] m. čia buvo [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] centras. XV a. priešais Medininkus, kairiajame [[Varnelė]]s krante ėmė kurtis Varniai, minimi [[1539]] m. [[Olaus Magnus|Olauso Magnuso]] sudarytame žemėlapyje [[Carta Marina]]. [[1635]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. [[1740]] m. iš [[Kražiai|Kražių]] atkelta kunigų seminarija. XIX a. 2-ojoje pusėje [[Motiejus Valančius]] įsteigė Vilniaus Zavadskio knygyno filialą.
 
Po [[1926]] m. gruodžio perversmo įkurta [[1927]]–[[1931]] m. veikė [[Varnių koncentracijos stovykla]]. [[1930]] m. buvo leidžiamas literatūros [[Žurnalas (spauda)|žurnalas]] „[[Atvanga]]“. [[1997]] m. [[kovo 3]] d. patvirtintas [[Varnių herbas]].<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=36409</ref>
 
{{adm2|4}}
{{admr|XV a.|r2=4|[[Varnių valsčius|Medininkų valsčiaus]] centras|}}
{{admr|XIX a.|?}}
{{admr|[[1915]] m.|[[Varnių apskritis|Varnių apskrities]] centras|}}
eilutė 40 ⟶ 48:
{{admr|[[1953]]–[[1962]] m.|}}
{{admr|[[1962]]–[[1995]] m.|rajoninio pavaldumo miestas, [[Varnių apylinkė]]s centras|[[Telšių rajonas]]}}
{{admr|[[1995]]–|[[Varnių seniūnija|Varnių sybis suka kaleeniūnijosseniūnijos]] centras|[[Telšių rajono savivaldybė]]|[[Telšių apskritis]]}}
{{adme}}
 
=== XVI amžius ===
rniai tapo vienu iš svarbiausių lituanistinės kultūros centrų ne tik [[Žemaitija|Žemaitijoje]], bet ir visoje [[LDK]]. Žeičių vyskupas [[Merkelis Giedraitis]] ([[1576]]-[[1609]] m.) siekė įvykdyti galutinę visų valstybės luomų christianizaciją. Tam tikslui Varniuose subūrė šviesiausius poetus, į vyskupiją kanauninkais pasikvietė ir lėšomis aprūpino istoriką [[Motiejus Strijkovskis|Motiejų Strijkovskį]], Lietuvos valstybės savarankiškumo šalininką, parašiusį ir [[1582]] m. išspausdinusį „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kroniką“, ir [[Mikalojus Daukša|Mikalojų Daukšą]] – lietuviškų katalikiškų raštų rengėją.
[[Vaizdas:1539-Samogethia-and-Lituania.jpg|thumb|200px|1539 m. [[Carta Marina]] žemėlapyje pavaizduoti Varniai]]
rniai[[XVI amžius|XVI a.]] Varniai tapo vienu iš svarbiausių lituanistinės kultūros centrų ne tik [[Žemaitija|Žemaitijoje]], bet ir visoje [[LDK]]. ŽeičiųŽemaičių vyskupas [[Merkelis Giedraitis]] ([[1576]]-[[1609]] m.) siekė įvykdyti galutinę visų valstybės luomų christianizaciją. Tam tikslui Varniuose subūrė šviesiausius poetus, į vyskupiją kanauninkais pasikvietė ir lėšomis aprūpino istoriką [[Motiejus Strijkovskis|Motiejų Strijkovskį]], Lietuvos valstybės savarankiškumo šalininką, parašiusį ir [[1582]] m. išspausdinusį „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kroniką“, ir [[Mikalojus Daukša|Mikalojų Daukšą]] – lietuviškų katalikiškų raštų rengėją.
 
Varniuose parengtas M. Daukšos verstas J. Ledesmos katekizmas – pirmasis katalikų katekizmas [[LDK]]. M. Daukša tapo pirmuoju literatūrinės [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] kūrėju, o [[1599]] m. išleista jo lietuviška „Postilė“ – XVI–XVII a. svarbiausiu mūsų kultūros istorijos įvykiu. Didelį darbą atliko vertėjas, pasiryžęs išversti didžiulio formato 632 puslapių knygą į lietuvių kalbą. Vyskupas M. Giedraitis, šio darbo įkvėpėjas ir puošnios knygos leidėjas, vertas ypatingos pagarbos.