Darfūro krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gerard Prunier, Afrikos konfliktais besidomintis mokslininkas teigia, kad galingiausios pasaulio šalys savo atsaką į Sudaną ištikusią krizę išreiškė tik susirūpinimu ir raginimais JT imtis veiksmų. Tuo metu JT, kurioms trūksta ir turtingųjų šalių finansavimo, ir karinės paramos, konflikto zonoje paliko tik simbolines Afrikos sąjungos pajėgas ([[AMIS]]), tačiau nesuteikė joms mandato ginti civilius. Stingant politinės valios paveikti politines ir ekonomines struktūras, darančias didžiausią įtaką konfliktui, tarptautinė bendruomenė kalbėjo tik apie humanitarinę Darfūro krizės pusę bei diskutavo, ar konfliktui turėtų būti suteiktas „genocido“ pavadinimas.

 

 

 

Kita vertus, viešumas, su kuriuo dabar kalbama apie problemas vakarų Sudano regione yra stipriai kritikuojamas ir laikomas perdėtu arabų ir [[Islamas|musulmonų]] pasaulyje. Arabų spaudoje rašoma, kad „[[Izraelis|Izraelio]] lobistai užkerta kelią bet kokiai gilesnei diskusijai ir taip nukreipia dėmesį nuo kiekvieną dieną vykdomų nusikaltimų Palestinoje ir Irake“ ir kad vakarų pasaulio dėmesys Darfūrui yra „tik priedanga Vakarų jėgų planuojamam ir po truputį įgyvendinamam viešpatavimui ir kontrolei [[Arabų pasaulis|Arabų pasaulyje]]“. Tuo metu kai „Niujorke tūkstančiai plakatų skelbia – „genocidas“ ir „400 000 žuvusių“, iš tiesų „200 000 nužudyta“. Be to, „tai, kas daroma Darfūre yra ne genocidas“, o paprasčiausiai – „karo nusikaltimai“. Kitas nepasitenkinimas išreiškiamas dėl to, kad Darfūre „nevykdomas joks etninis valymas“, regione „tiesiog vyrauja nestabilumas“ ir „susidūrimai tarp Sudano vyriausybės, sukilėlių grupuočių bei „Janjaweed“.“